Pastaraisiais metais vis daugiau gyventojų kasdienius pirkimus perkelia į elektroninę erdvę. Toks apsipirkimo būdas suteikia patogumo ir greitį, tačiau kartu didina finansinių rizikų tikimybę. Specialistai pažymi, kad saugumas internetinėje prekyboje priklauso ne vien nuo pasirinkto atsiskaitymo būdo, bet ir nuo vartotojo gebėjimo įvertinti pardavėjo patikimumą.
Pagrindinė rizika kyla tuomet, kai pirkimai atliekami nepatikimose ar suklastotose interneto svetainėse. Tokiais atvejais sukčiai gali pasisavinti ne tik mokėjimo kortelių duomenis, bet ir kitą jautrią asmeninę informaciją. Dėl šios priežasties prieš atliekant bet kokį mokėjimą būtina įsitikinti, kad interneto parduotuvė yra patikima – svarbu įvertinti jos interneto adresą, pateiktą kontaktinę informaciją, vartotojų atsiliepimus ir vengti nuorodų iš nepatikimų šaltinių.
Tiek atsiskaitymai mokėjimo kortele, tiek bankiniai pavedimai iš esmės gali būti laikomi saugiais, jeigu operacijos atliekamos patikimose platformose. Vis dėlto abiem atvejais būtina atidžiai tikrinti mokėjimo patvirtinimo pranešimus ir netvirtinti operacijų, jeigu kyla bent menkiausių abejonių dėl jų teisėtumo.
Atsiskaitant mokėjimo kortele dažniausiai taikomos papildomos saugumo priemonės. Viena iš jų – dviejų veiksnių autentifikavimas, kai mokėjimas patvirtinamas papildomu kodu ar kitu identifikavimo būdu. Tai reikšmingai sumažina riziką, kad kortelės duomenimis pasinaudos tretieji asmenys. Be to, kortelių turėtojai dažnai gali nustatyti mokėjimų limitus, laikinai blokuoti kortelę ar apriboti tam tikrų tipų operacijas.
Svarbus mokėjimo kortelių privalumas – galimybė inicijuoti lėšų grąžinimo procedūrą. Jei prekė nepristatoma, neatitinka aprašymo arba paslauga nesuteikiama, vartotojas gali kreiptis į savo banką dėl ginčo nagrinėjimo. Tokiais atvejais bankas tarpininkauja tarp kliento ir prekybininko finansinių institucijų, o tam tikromis aplinkybėmis pinigai gali būti sugrąžinti.
Tuo tarpu atsiskaitant bankiniu pavedimu, ypač pagal IBAN sąskaitos numerį, tokios apsaugos galimybės yra ribotos. Atlikus pavedimą, lėšų susigrąžinimas be gavėjo sutikimo dažnai būna sudėtingas arba neįmanomas. Dėl šios priežasties šis atsiskaitymo būdas laikomas rizikingesniu, jei mokėjimas atliekamas nepažįstamam ar nepatikimam gavėjui.
Vis dėlto bankiniai pavedimai išlieka tinkamas pasirinkimas atsiskaitant su patikimomis įmonėmis, valstybinėmis institucijomis ar gerai žinomais paslaugų teikėjais. Tokiais atvejais sukčiavimo tikimybė yra minimali, o papildomos saugumo priemonės, pavyzdžiui, gavėjo duomenų patikrinimas prieš patvirtinant mokėjimą, padeda sumažinti klaidų riziką.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad sukčiai dažnai kuria fiktyvias elektronines parduotuves, kuriose siūlomos neegzistuojančios prekės už neįprastai patrauklią kainą. Tokios schemos skirtos ne tik lėšoms pasisavinti, bet ir vartotojų duomenims surinkti. Todėl ypatingą dėmesį reikėtų skirti ne tik kainai, bet ir bendram pardavėjo patikimumo vertinimui.
Papildomai rekomenduojama visada patikrinti gavėjo duomenis prieš atliekant pavedimą, netvirtinti neinicijuotų mokėjimų ir nedelsiant kreiptis į finansų įstaigą pastebėjus įtartinas operacijas. Atsakingas elgesys ir kritinis vertinimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, padedančiomis išvengti finansinių nuostolių.
Atsižvelgiant į augančią elektroninės prekybos apimtį, galima teigti, kad saugus apsipirkimas internete vis labiau priklauso nuo pačių vartotojų budrumo ir gebėjimo atpažinti galimas grėsmes.
