Svarbiausi balandžio darbai darže: sodininkų gidas, kokias daržoves sėti ir kada sodinti daigus

Daugelio daržovių auginimas prasideda nuo daigų, kuriuos patogu pasiruošti jau balandį. Tam prireiks nedidelių vazonėlių arba daugializdžių daigyklų bei sėjai skirto substrato, kurį nesunku rasti sodo prekių parduotuvėse.

Pirmosiomis balandžio dienomis, po priedanga, galima pradėti sėti arbūzus, brokolius, ropių kopūstus, briuselinius kopūstus, burokėlius, avinžirnius, pupeles, lapinius kopūstus, žiedinius kopūstus, kaliaropes, baltagūžius ir pekininius kopūstus, kukurūzus, melionus, lapines petražoles, porus bei rabarbarus. Kopūstinių daržovių daigai dažniausiai pradedami auginti balandžio viduryje, tačiau šiltesniais metais tai galima daryti kiek anksčiau.

Moliūgus, cukinijas, patisonus ir kabokius geriausia sėti mėnesio viduryje. Šios daržovės dygsta ir daigais stiprėja apie keturias savaites, o vėliau gali būti sodinamos į atvirą gruntą, kai jau nebegręsia šalnos. Per ankstyva sėja dažnai baigiasi tuo, kad daigus tenka per anksti perkelti į lysves.

Agurkus, skirtus auginti lauke, verta sėti tik balandžio pabaigoje. Paprikų ir pomidorų daigus dar galima pasisėti pirmoje balandžio pusėje, tačiau verta prisiminti, kad paprikas dažniausiai rekomenduojama sėti dar žiemą arba labai ankstyvą pavasarį. Taip galima sulaukti gausesnio derliaus ir sumažinti kenkėjų daromos žalos riziką.

Kokias daržoves balandį sėti ir sodinti tiesiai į gruntą?

Ne ką trumpesnis yra ir augalų, kuriuos galima sėti tiesiai į dirvą, sąrašas. Šis būdas patogesnis, nes nereikia kelias savaites prižiūrėti daigų. Balandį tiesiai į dirvą sėjamos daržovės dažnai jautriai reaguoja į dienos ilgumą: kol dienos dar trumpos, jos geriau auga ir dera, o dienoms ilgėjant dalis augalų greičiau pradeda formuoti žiedynstiebius, todėl vietoje valgomosios dalies pereina į žydėjimo fazę. Be to, daugeliui jų labiau tinka žemesnė temperatūra.

Vieni augalai geriausiai dygsta ir vystosi, kai sėjami pirmoje balandžio pusėje, kitiems tinkamesnė antroji mėnesio dalis, o kai kuriuos galima sėti visą mėnesį. Terminų verta laikytis, kad daržovės augtų stipriai ir duotų gerą derlių. Pavyzdžiui, pupas reikėtų pasėti iki balandžio 15 dienos, nes vėliau pradėtas auginimas dažnai būna mažiau efektyvus: augalas užaugs, tačiau bus silpnesnis ir labiau pažeidžiamas amarų. Panašiai ir su žirniais – per vėlai pasėti jie gali duoti menką derlių.

Tuo tarpu krapus, griežčius ir burokėlius geriausia sėti į dirvą mėnesio pabaigoje. Dalis daržovių sėkmingai sėjamos visą balandį – pavyzdžiui, morkos, ridikėliai, rūgštynės ir svogūnų laiškai.

Kada sodinti paruoštus daigus į daržą? Saugumo taisyklė

Daigai į atvirą gruntą turėtų keliauti tik tuomet, kai praeina šalnų rizika. Dažniausiai tai būna gegužės vidurys, tačiau viskas priklauso nuo konkrečių metų orų, todėl verta nuolat sekti prognozes. Prieš perkeliant į lauką, daugumą šiltesnėmis ir stabilesnėmis sąlygomis augintų daigų reikia užgrūdinti.

Likę 7–10 dienų iki sodinimo, daigus reikėtų palaipsniui pratinti prie lauko sąlygų. Kasdien išneškite juos į lauką ir pamažu ilginkite laiką gryname ore: pradžioje kelioms valandoms, vėliau – ir iki nakties. Tik po tokio pasiruošimo daigus galima saugiai persodinti į nuolatinę vietą.

Pasodinti daigai apie dvi savaites turėtų būti reguliariai laistomi. Persodinant šaknys gali būti šiek tiek pažeistos, todėl augalams reikia pagalbos greičiau atsigauti. Jei po pasodinimo prognozuojamos šalnos, lysves nakčiai verta pridengti agroplėvele.