Maloniai šiltas ir lietingas ruduo – grybautojų džiaugsmas, tačiau kuo daugiau grybų, tuo didesnis pavojus jais apsinuodyti. Nors Lietuvoje grybavimo tradicijos gana senos, literatūros apie valgomus, nevalgomus ir nuodingus grybus tikrai daug – kasmet pasitaiko apsinuodijimų grybais.
„Apsinuodijus grybais, labai svarbu nedelsti ir vos tik atpažinus pirmuosius apsinuodijimo požymius, iškart imtis būtinosios pagalbos veiksmų – juos reikia tiksliai žinoti, kad vietoj būtinosios pagalbos nepakenktume“, – perspėja vaistininkė Danutė Bubnienė iš „Šeimos vaistinės“.
Vaistininkės teigimu, kaip kurie požymiai gali būti sunkiau pastebimi iš šalies, todėl kiekvienas žmogus turėtų stebėti savo savijautą, suvalgius grybų patiekalų. Apsinuodijus grybais gali pasireikšti panašūs požymiai kaip ir apsinuodijus įprastu maistu, tai – bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, taip pat galvos, pilvo skausmai, viduriavimas.
Vis dėlto, pavojingesni yra tie simptomai, su kuriais įprasto apsinuodijimo atveju nesusiduriame arba susiduriame itin retais atvejais, tai akių vyzdžių išsiplėtimas, gali prasidėti traukuliai, haliucinacijos, apsinuodijęs grybais žmogus gali prarasti sąmonę arba gali retėti jo pulsas, kvėpavimas, keistis odos ir gleivinės spalva.
Ką daryti apsinuodijus grybais?
„Šeimos vaistinė“ pastebi, kad dažniausiai apsinuodijama dviejų rūšių grybais. Pirmoji rūšis – tai ne itin nuodingi ar netinkamai paruošti grybai, kuriuose esančios kenksmingos medžiagos sudirgina virškinamąjį traktą.
„Suvalgius tokių grybų, po kelių valandų prasideda skrandžio ir pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas“, – įprastus apsinuodijimo požymius vardina Danutė Bubnienė.
Pajutus šiuos požymius apsinuodijusį žmogų reikia nedelsiant paguldyti, nes gali būti sutrikusi širdies veikla. Jokiu būdu negalima duoti gerti vandens, nes su juo dar daugiau nuodingųjų medžiagų gali patekti į žarnyną.
Apsinuodijusiajam būtina išplauti skrandį ar bandyti sukelti vėmimą. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, reikia paguldyti jį ant šono, pasirūpinti, kad neužspringtų (jei vemia). Tik vėliau, atsikračius suvalgyto maisto, galima duoti išgerti 1-2 litrus šilto vandens, kišti pirštus į burną, dirginti ryklę, kol skrandis visiškai išsivalys.
„Išplovus skrandį nusilpusiam žmogui galima duoti gerti arbatos, tačiau privaloma kategoriškai vengti alkoholinių gėrimų. Klaidinga manyti, kad alkoholiu galima dezinfekuoti organizmą. Atlikus pirmuosius pagalbos veiksmus , būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes likę organizme nuodai gali toliau veikti kūną“, – sako vaistininkai.
Antroji rūšis – mirtinai nuodingi grybai. Jų nuodingosios medžiagos pažeidžia inkstus ir kepenis. Apsinuodijimo požymiai iš pradžių būna tokie patys, kaip ir apsinuodijus mažiau nuodingais grybais, tačiau vėliau prasideda gelta, sutrinka kepenų veikla, sutrinka kraujo krešėjimo sistema, nustoja funkcionuoti inkstai. Apsinuodijus musmirėmis, labai greitai gali pasireikšti traukuliai, žmogus netenka sąmonės.
„Jei taip nutinka, apie skrandžio valymą namuose negali būti nė kalbos. Nukentėjusiajam reikalinga skubi medikų pagalba, todėl jį reikia kuo greičiau vežti į gydymo įstaigą ar kviesti greitąją medicinos pagalbą. Visais atvejais, vežant nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, būtina surinkti ir vežti kartu grybus, kuriais žmogus galėjo apsinuodyti“, – sako Danutė Bubnienė.
Po apsinuodijimo, siekiant atstatyti kepenų funkciją, reikėtų pavartoti augalinių preparatų, vaistinėse jie parduodami be recepto.
Ką reikia žinoti grybaujant
Kad grybavimas nesibaigtų ligonine arba, dar blogiau – mirtinu apsinuodijimu, reikėtų vadovautis pagrindinėmis taisyklėmis:
• Rinkti ir vartoti maistui galima tik gerai pažįstamus grybus. Valgomieji ir nuodingieji grybai kartais būna tokie panašūs, kad net patyrę grybautojai ar specialistai sunkiai gali juos atskirti. Iš visų grybų pavojingiausios yra musmirės, kurios mėgsta maskuotis ir būna panašios į pievagrybius, raukšlėtuosius gudukus, ūmėdes ar žaliuokes.
• Maistui netinkami sukirmiję ar pasenę grybai, juose gali būti susikaupę organizmui kenksmingų medžiagų.
• Pavojinga rinkti ir vartoti maistui šalnų pakąstus grybus, nes juose gali būti prasidėjęs baltymų irimas, pasigaminusios nuodingos medžiagos – aminai, amidai.
• Grybauti reikėtų miškuose, kurie nutolę nuo kelių, plentų, geležinkelio bent 200-500 metrų, nes kitaip grybai gali būti sukaupę gerokai daugiau teršalų. Teršalus lengviau sukaupia raukšlėtasis gudukas (kalpokas), rudakepuris aksombaravykis (kai kur vadinamas šilbaravykiu), paprastasis kelmutis, gelsvarudis baltikas (kai kur vadinamas guote).
• Renkant grybus, reikia gerai nuvalyti žemėtus kotus, nes humusingoje žemėje gali būti pavojingų botulizmą sukeliančių bakterijų.
• Grįžus iš miško patartina apžiūrėti visą kūną, ar nėra įsisiurbusių erkių. Drabužius, su kuriais grybavote, reikėtų išpurtyti ir išdžiovinti atokiau nuo kitų rūbų ar avalynės.
Prieš einant į mišką, reikia gerai įsidėmėti, kokie grybai yra nuodingi bei pasidomėti, kaip jie atrodo.
Mūsų miškuose randami nuodingi grybai, kurių kenksmingos medžiagos neišnyksta juos verdant:
Mirtinai nuodingi
Žalsvoji ir smailiakepurė musmirės, (žalsvoji panaši į žaliuokę)
Nuodingasis ir rausvasis nuosėdis,
Rudeninė ir eglinė kūgiabudės, (panaši į kelmutį)
Rausvėjančioji plaušabudė.
Labai nuodingi
Aršioji ir nuodingoji tauriabudės, (gali būti panaši į baltos spalvos pievagrybius)
Margoji, gelsvoji musmirės,
Stambioji gijabudė,
Paturajo plaušabudė.
Mažiau nuodingi
Paprastoji musmirė,
Samaninis piengrybis,
Baltarudis baltikas,
Pilkoji meškutė.
