Reiškiniai Černobylyje stebina net mokslininkus, užfiksuotas netikėtas radiacijos efektas

Praėjus beveik keturiems dešimtmečiams po Černobylio katastrofos, mokslininkai vis dar atranda netikėtų dalykų.

Vienas iš jų yra tamsus grybas „Cladosporium sphaerospermum“, kuris, panašu, ne tik išgyvena radiacijos paveiktoje aplinkoje, bet tam tikromis sąlygomis gali net augti greičiau.

Tai skamba kaip iš fantastikos, tačiau tyrimai rodo, kad šiame grybe esantis pigmentas melaninas gali atlikti kur kas daugiau nei tik suteikti spalvą. Būtent jis gali būti raktas į šio organizmo atsparumą.

Grybas, išgyvenęs ten, kur kiti žūva

Po 1986 metų avarijos Černobylyje mokslininkai pradėjo tyrinėti užterštas teritorijas. Nustebino tai, kad kai kuriose vietose, ypač arti reaktoriaus, gausiai augo įvairūs grybai.

Tarp jų išsiskyrė melanino turintys organizmai. „Cladosporium sphaerospermum“ buvo aptiktas ypač dažnai, o tai sukėlė klausimą – kodėl būtent jis taip gerai prisitaikė?

Melaninas žinomas kaip pigmentas, kuris žmonėms suteikia odos ar plaukų spalvą. Tačiau grybuose jis padeda apsisaugoti nuo sudėtingų sąlygų, tokių kaip stiprios šviesos, šalčio ar cheminių medžiagų.

Radiacija gali padėti augti

Vėlesni tyrimai parodė dar įdomesnį dalyką. Eksperimentuose, kuriuose grybai buvo veikiami stiprios radiacijos, pastebėta, kad melanino turintys organizmai augo greičiau nei tie, kurie jo neturėjo.

Kai kuriais atvejais jie ne tik sparčiau dauginosi, bet ir efektyviau pasisavino maistines medžiagas. Mokslininkai taip pat nustatė, kad radiacija keičia melanino savybes – jis gali geriau perduoti energiją.

Dėl to atsirado hipotezė, kad šie grybai tam tikra prasme gali „naudoti“ radiaciją. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia – tai dar nėra iki galo įrodyta teorija.

Auga link radiacijos šaltinio

Dar vienas netikėtas pastebėjimas, kad kai kurie grybai linkę augti radiacijos kryptimi. Šis reiškinys vadinamas radiotropizmu.

Paprastai augalai linksta į šviesą, o čia matomas panašus principas, tik „traukos šaltinis“ yra radiacija. Tai rodo, kad šie organizmai nėra tik pasyvūs išgyventojai – jie aktyviai reaguoja į aplinką.

Kodėl tuo domisi kosmoso tyrėjai?

Ši istorija įgauna dar įdomesnį posūkį kalbant apie kosmosą. Tarptautinėje kosminėje stotyje atlikti eksperimentai parodė, kad šis grybas ten taip pat auga kiek greičiau nei Žemėje.

Be to, nustatyta, kad net plonas jo sluoksnis gali šiek tiek sumažinti radiacijos lygį. Nors efektas nėra didelis, jis pakankamas, kad sudomintų inžinierius.

Idėja paprasta, jei pavyktų panaudoti tokius organizmus, ateityje jie galėtų tapti natūralia apsauga nuo radiacijos kosmose. Tai būtų lengva, savaime auganti medžiaga, kuri galėtų padėti apsaugoti astronautus.

Kol kas šie atradimai kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Tačiau jie keičia mūsų požiūrį į gyvybės galimybes.

Tai, kas anksčiau atrodė visiškai žalinga, kai kuriems organizmams gali tapti net privalumu. O tai reiškia, kad gamta vis dar slepia sprendimų, apie kuriuos dar tik pradedame sužinoti.