Naujas žvilgsnis į seisminius signalus: tyrimas atskleidė, kas slypi už paslaptingo Etnos virpesio
Mokslininkai įminė vieną labiausiai intriguojančių seisminių signalų, jau daugelį metų fiksuojamų Etnos stratovulkano šlaituose, mįslę. Būdingas žemo dažnio dūzgimas ilgą laiką buvo nepaaiškinamas – kilo abejonių dėl jo kilmės ir reikšmės prognozuojant išsiveržimus. Dabar tyrėjai pateikė aiškų atsakymą.
Šį signalą buvo ypač sudėtinga interpretuoti, nes jis nebuvo panašus į klasikinius virpesius, siejamus su magmos judėjimu. Vietoj trumpų impulsų buvo stebimi nuolatiniai, ilgai trunkantys žemo dažnio virpesiai, labiau primenantys subtilias paviršiumi sklindančias bangas nei įprastas seismines bangas, kylančias giliai po žeme.
Po ilgų analizių mokslininkai nustatė, kad šio reiškinio šaltinis yra paviršinės bangos. Tai seisminių bangų tipas, sklindantis Žemės paviršiumi, o ne jos gelmėmis. Etnos atveju jos susidaro dėl sąveikos tarp vulkano sandaros ir dujų bei magmos judėjimo netoli paviršiaus.
Svarbiausias atradimo aspektas – šiuolaikinių seisminių duomenų analizės metodų pritaikymas. Jie leido tyrėjams išskaidyti sudėtingą signalą į atskiras sudedamąsias dalis ir nustatyti tikrąją jo kilmę. Paaiškėjo, kad anksčiau šie virpesiai klaidingai buvo laikomi kylančiais iš gilesnių vulkano sluoksnių, nors iš tiesų jie formuojasi gerokai arčiau paviršiaus.
Seisminiai signalai yra vienas pagrindinių įrankių stebint vulkaninį aktyvumą ir bandant numatyti išsiveržimus. Todėl geresnis jų prigimties supratimas padeda tiksliau atskirti nepavojingus procesus nuo tų, kurie gali pranešti apie artėjančią grėsmę. Mokslininkų teigimu, tokių signalų interpretavimas jau seniai yra vienas didžiausių iššūkių vulkanologijoje.
Tyrimai taip pat parodė, kokie sudėtingi procesai vyksta aktyvių ugnikalnių viduje. Net ir atidžiai stebimi objektai, tokie kaip Etna, vis dar gali nustebinti naujais reiškiniais. Ekspertai pabrėžia, kad šis pasiekimas – dar vienas žingsnis link tikslesnio išsiveržimų prognozavimo. Nors jų vis dar neįmanoma numatyti visiškai tiksliai, didėja tikimybė anksčiau pastebėti pavojų ir geriau apsaugoti žmones, gyvenančius šalia aktyvių ugnikalnių.
Šaltinis: „Solid Earth“
