Mokslininkai tyrė povandeninį ugnikalnį: nauji atradimai apie lavos formuojamą pasaulį

Naujausi okeanografijos ir geologijos tyrimai atskleidė itin intriguojančių išvadų apie ugnikalnių aktyvumą vandenynų dugne. Mokslininkai išsamiai ištyrė povandeninį ugnikalnį Axial Seamount, esantį Juan de Fuca kalnagūbryje prie šiaurės vakarinių Jungtinių Amerikos Valstijų krantų. Analizuodami surinktus duomenis jie aptiko įspūdingų radinių: didžiulius lavos laukus, susiformavusius po vandeniu vykusių išsiveržimų metu.

Axial Seamount laikomas vienu aktyviausių mokslui žinomų povandeninių ugnikalnių. Nors jo išsiveržimus tiesiogiai stebėti sudėtinga dėl didelio gylio ir vandens sluoksnio, tyrėjai pasitelkė autonominius povandeninius aparatus ir nuotoliniu būdu valdomus robotus. Šios priemonės leido detaliai sužemėlapiuoti jūros dugną ir išanalizuoti lavos sankaupas aplink kraterį.

Ką tiksliai pavyko nustatyti? Aplink ugnikalnį driekiasi didžiuliai sustingusios lavos plotai, sudaryti iš daugybės magmos srautų, kurie liejosi ir skleidėsi vandenyno dugnu. Šių laukų plotas siekia dešimtis kvadratinių kilometrų, o kai kuriose vietose jų storis gali būti net keli šimtai metrų. Mokslininkai taip pat identifikavo dideles įdubas ir įgriuvusius vadinamuosius lavos baseinus – vietas, kur lava atvėso, o vėliau dalis jos masės įsmuko, palikdama sudėtingas uolienų struktūras.

Šie duomenys suteikia išskirtinę galimybę geriau suprasti, kaip povandeniniai išsiveržimai formuoja vandenyno dugną. Vulkanizmas po vandeniu vyksta kitaip nei sausumoje: esant dideliam slėgiui ištekėjusi magma greitai atvėsta ir sukietėja, tačiau dėl pasikartojančių išsiveržimų ciklų gali susiformuoti plačios lavos dangos, kurios ilgainiui keičia dugno reljefą.

Aktyvūs povandeniniai ugnikalniai, tokie kaip Axial Seamount, laikomi ir potencialiais geologinių grėsmių šaltiniais. Staigūs žemės plutos poslinkiai gali sukelti stiprius žemės drebėjimus, o tam tikromis sąlygomis – ir cunamius. Dėl šios priežasties detaliai sudaryti lavos struktūrų žemėlapiai padeda geriau rekonstruoti išsiveržimų istoriją, suprasti procesų dinamiką ir tikslinti būsimų įvykių prognozavimo modelius.

Šaltinis: „Geochemistry, Geophysics, Geosystems“.