Žmonės atsisako pagalbos ir kenkia sau: specialistai nesupranta tokio elgesio, nors viskas siūloma nemokamai
Lietuvoje jau daugelį metų veikia nemokamos ligų prevencijos programos, tačiau realybė išlieka ta pati – didelė dalis gyventojų jomis nesinaudoja. Nors galimybės pasitikrinti yra plačiai prieinamos, žmonės vis dar linkę atidėti vizitus pas gydytojus, kol atsiranda aiškūs simptomai.
Naujausi tyrimų duomenys rodo gana iškalbingą situaciją. Reguliariai profilaktiškai tikrinasi tik kiek daugiau nei trečdalis gyventojų. Panaši dalis tai daro tik epizodiškai, o dalis apskritai žino apie programas, tačiau jų vengia. Tai rodo ne informacijos trūkumą, o labiau nusistovėjusius įpročius ir požiūrį.
Didžiausia problema – vis dar gajus įsitikinimas, kad tikrintis sveikatą reikia tik tada, kai jau kažką skauda. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų atvirai pripažįsta nematantys prasmės „ieškoti ligų“, jei jaučiasi gerai. Tačiau būtent toks požiūris ir yra viena pavojingiausių klaidų.
Ankstyvos stadijos ligos dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Tai reiškia, kad žmogus gali jaustis visiškai sveikas, nors organizme jau vyksta rimti procesai. Kai atsiranda pirmieji požymiai, neretai liga būna pažengusi ir reikalauja sudėtingesnio gydymo.
Be požiūrio problemos, egzistuoja ir labai praktiški barjerai. Beveik trečdalis žmonių nurodo tiesiog nerandantys laiko sveikatos patikrai. Dar daliai trūksta paskatinimo ar vidinės motyvacijos. O kas šeštas gyventojas vengia tyrimų dėl paprastos, bet stiprios priežasties – baimės išgirsti blogas naujienas.
Vis dėlto tyrimas parodo ir tai, kas galėtų pakeisti situaciją. Pasirodo, didžiausią įtaką daro ne reklamos ar bendros kampanijos, o labai paprasti dalykai. Pirmoje vietoje – šeimos gydytojo žodis. Daugiau nei pusė apklaustųjų pripažįsta, kad būtent gydytojo rekomendacija ar priminimas paskatintų juos pasitikrinti.
Ne mažiau svarbus ir tiesioginis kvietimas – kai žmogus gauna aiškų signalą, kad atėjo laikas profilaktiniam patikrinimui. Taip pat veikia artimųjų paskatinimas ar net asmeninės patirtys, susijusios su ligomis šeimoje.
Įdomu tai, kad žmonėms svarbus ne tik pats tyrimas, bet ir tai, kaip jis pristatomas. Beveik pusė apklaustųjų nurodo, kad juos labiausiai ramina aiškus, paprastas paaiškinimas, kas bus daroma ir ką gali reikšti rezultatai. Tai rodo, kad komunikacija medicinoje vis dar yra silpnoji vieta.
Taip pat svarbus ir laukimo laikas – kuo greičiau gaunami rezultatai, tuo mažiau įtampos. Reikšmingas veiksnys yra ir medicinos personalo požiūris – palaikymas, gebėjimas nuraminti, sukurti pasitikėjimą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia penkios pagrindinės prevencinės programos, apimančios dažniausiai pasitaikančias ir pavojingiausias ligas. Gyventojai gali nemokamai tikrintis dėl įvairių onkologinių susirgimų bei širdies ir kraujagyslių ligų.
Visa tai finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, todėl paslaugos prieinamos be papildomų išlaidų. Norint pasinaudoti šiomis galimybėmis, pakanka kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje žmogus yra registruotas.
Tačiau net ir turint tokią sistemą, esminis klausimas išlieka ne apie galimybes, o apie sprendimą jomis pasinaudoti. Kol sveikata vertinama tik tada, kai ji pablogėja, prevencijos nauda lieka neišnaudota.
Ir būtent čia slypi pagrindinė problema – ne sistema neveikia, o žmonės vis dar per dažnai renkasi rizikuoti, tikėdamiesi, kad „man taip nenutiks“.
