Ar vairuotojams gresia kalėjimas? Nauji planai numato griežtesnes bausmes už tam tikrą elgesį
Lietuvoje vis garsiau keliama problema, kuri ilgą laiką buvo tarsi „pilkojoje zonoje“ – vairavimas be teisės vairuoti ir sistemingas baudų ignoravimas. Nors iki šiol už tokius pažeidimus daugiausia taikytos finansinės sankcijos, akivaizdu, kad jos daliai pažeidėjų ne tik nepadarė įspūdžio, bet ir tapo beveik nereikšmingos.
Vidaus reikalų sistemos vertinimu, susiformavo pavojinga grupė vairuotojų, kurie ne tik nuolat sėda prie vairo neturėdami teisės to daryti, bet ir visiškai ignoruoja paskirtas baudas. Skaičiai iškalbingi – tokių asmenų sukauptos skolos valstybei jau viršija keturis milijonus eurų, tačiau realiai išieškoma tik nedidelė dalis šios sumos.
Problema slypi ne tik nenore mokėti. Didelė dalis pažeidėjų neturi oficialių pajamų ar turto, todėl įprasti išieškojimo mechanizmai tampa beveik neveiksmingi. Kitaip tariant, sistema formaliai veikia, tačiau praktikoje – stringa.
Situacijos rimtumą atskleidžia ir konkretūs atvejai. Policijos reidų metu fiksuojami vairuotojai, kurie dešimtis kartų buvo bausti už tą patį pažeidimą, tačiau elgesio nekeičia. Pasitaiko atvejų, kai asmuo, netekęs teisės vairuoti prieš kelerius metus, toliau reguliariai dalyvauja eisme, ignoruodamas visus ribojimus ir sankcijas.
Tokie vairuotojai kelia ne tik administracinę problemą – jų elgesys tiesiogiai susijęs su eismo saugumu. Per pastaruosius trejus metus dėl beteisių vairuotojų kaltės žuvo daugiau nei penkiasdešimt žmonių. Tai jau ne pavieniai incidentai, o sisteminė rizika, turinti realias, tragiškas pasekmes.
Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti požiūrį į tokius pažeidimus. Numatyta galimybė už sistemingą vairavimą be teisės vairuoti taikyti ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę. Tai reikštų, kad asmeniui, kuris pakartotinai ignoruoja draudimus ir toliau vairuoja, galėtų būti skiriami viešieji darbai, areštas arba net laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Toks siūlymas grindžiamas paprasta logika – jei finansinės baudos neveikia, reikia taikyti griežtesnes priemones. Dabartinė sistema leidžia susidaryti situacijai, kai pažeidėjas tiesiog „kaupia“ baudas, tačiau realios atsakomybės nejaučia.
Kartu svarstoma griežtinti atsakomybę ir tiems, kurie leidžia naudotis savo transporto priemone asmenims be teisės vairuoti. Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią situacijoms, kai pažeidimai vyksta ne vien individualiai, bet ir su kitų asmenų žinia ar net pritarimu.
Vis dėlto visuomenėje nuomonės išsiskiria. Vieni tokias priemones vertina kaip būtinas, argumentuodami, kad kalbama apie realią grėsmę gyvybei. Kiti mano, kad laisvės atėmimas turėtų būti taikomas tik už sunkesnius nusikaltimus, o šiuo atveju reikėtų ieškoti alternatyvių sprendimų.
Nepaisant skirtingų vertinimų, viena aišku – dabartinė situacija nebetenkina nei institucijų, nei visuomenės dalies. Kai žmogus dešimtis kartų pažeidžia tą pačią taisyklę ir toliau be kliūčių dalyvauja eisme, kyla klausimas ne tik apie atsakomybę, bet ir apie pačios sistemos efektyvumą.
Todėl siūlomi pokyčiai žymi platesnį posūkį – nuo formalaus baudimo prie realaus poveikio. Ar tai padės sumažinti pavojingų pažeidėjų skaičių, paaiškės tik praktikoje, tačiau akivaizdu, kad ignoruoti problemos ilgiau nebeįmanoma.
