Ataskaitos nepateiktos – kas laukia toliau? Registrų centras sprendžia dėl galimos teisenos „Jozitai“

Seimo nariui konservatoriui Mindaugui Lingei institucijų paprašius įvertinti, ar tinkamai degalinių tinklas „Jozita“ vykdo finansinių ataskaitų auditą, taip pat įmonės pateiktų ataskaitų turinį, Registrų centras sprendžia, ar bendrovės atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną. 

Kovo viduryje M. Lingė kreipėsi į Registrų centrą, Finansų ministeriją bei jai pavaldžią Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą. 

Anot Seimo nario, kiek anksčiau tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ atliktas tyrimas atkreipė dėmesį į tai, kad „Jozita“ Registrų centrui galimai netinkamai teikė finansines ataskaitas. 

M. Lingė atkreipė dėmesį, jog kone kasmet vietoje privalomojo atlikti metinio įmonės finansinio audito pateikiamas įmonės vadovo Jono Jokubauskio pasirašomas sakinys: „Jozita“ pagrindinis akcininkas Jonas Jokubauskis dirba direktoriumi, todėl auditorių atskaitomybės auditui savininkai nesamdys.

Pats Registrų centras parlamentarui pateiktame atsakyme, su kuriuo susipažino ELTA, nurodė, jog institucija nėra įpareigota vertinti, ar pateiktų dokumentų turinys atitinką teisės aktus, tačiau vertina atskaitomybės dokumentų, taip pat ir auditoriaus išvadų nepateikimo laiku, faktą bei gali taikyti administracinę atsakomybę.

Anot Registrų centro atstovo Mindaugo Samkaus, „Jozitos“ atveju šis klausimas yra sprendžiamas.

„Atsižvelgiant į Registrų centre gautą informaciją dėl „Jozita“ metinių finansinių ataskaitų nepateikimo, šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį“, – Eltai nurodė M. Samkus.

Pagal kodeksą, už auditoriaus išvados nepateikimą laiku įmonei galėtų grėsti bauda nuo 600 iki 1,45 tūkst. eurų.

Šiai priemonei pritarė ir Finansų ministerija. Jos vertinimu, „Jozitos“ vadovo pareiškimas vietoje auditoriaus išvados laikytinas jos nepateikimu.

„Finansų ministerijos vertinimu, „Jozita“ vadovo pateiktas pareiškimas vietoje auditoriaus išvados laikytinas auditoriaus išvados nepateikimu ir, atsižvelgiant į tai, Registrų centras turėtų imtis administracinės teisenos veiksmų pagal Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį“, – Eltai nurodė institucija.

„Jozita“ turėjo pateikti auditoriaus išvadą

M. Lingė kreipimesi į institucijas nurodė, jog pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą juridiniai asmenys privalo rengti metines finansines ataskaitas, o pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą tam tikrų juridinių asmenų finansinės ataskaitos privalo būti audituojamos.

Anot politiko, šiame įstatyme nustatyta, kad metinių finansinių ataskaitų auditas privalomas juridiniams asmenims, kurie paskutinę finansinių metų dieną viršija bent du iš šių rodiklių – kai balanse nurodyto turto vertė siekia 2,5 mln. eurų, pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 4,5 mln. eurų ir vidutinis metinis darbuotojų skaičius siekia 50 darbuotojų.

Tai, kad „Jozita“ turėjo teikti auditoriaus išvadas, patvirtino Finansų ministerija. Ji nurodė įvertinusi politiko rašte pateiktus įmonės finansinius ir veiklos rodiklius bei įstatyme nurodytus kriterijus.

„Jozita“ reikšmingai viršija visus tris kriterijus, todėl šiai įmonei metinių finansinių ataskaitų auditas yra ne pasirinkimas, o įstatymu nustatyta pareiga“, – rašoma M. Lingei pateiktame ministerijos atsakyme, su kuriuo susipažino ELTA.

Be to, anot ministerijos, įstatymai numato, kad įmonės vadovas, esant audito prievolei pagal įstatymus, turi pasirinkti auditorių ir sudaryti su juo sutartį. Be to, įmonė turi užtikrinti, kad auditoriui būtų teikiama reikalinga teisinga informacija ir sudarytos tinkamos sąlygos atlikti finansinių ataskaitų auditą.

„Atsižvelgiant į tai, kad „Jozita“ nepateikė auditoriaus išvados JAR duomenų tvarkytojui (Registrų centrui – ELTA), tikėtina, kad ji nevykdė nurodytuose įstatymuose išvardintų pareigų, t. y., nepasirinko auditoriaus ar audito įmonės, nesudarė audito sutarties su auditoriumi ar audito įmone“, – rašoma atsakyme.

Dokumentų turinio atitikimo teisės aktams vertinimas

Registrų centras Eltai nurodė, kad už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą atsako įmonės vadovas, o finansinių ataskaitų turinį vertina Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba (AVNT).

Tuo metu atsakyme M. Lingei Registrų centras rašė, jog jis ne tik neturi įgaliojimų kontroliuoti ir vertinti pateiktos informacijos turinio, jos teisingumo, bet ir reikalauti ar papildomai įpareigoti asmenis pateikti duomenis, kurių teikimo pareiga, tvarka ir terminai yra numatyti teisės aktais.  

Nurodyta, jog už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą ir jų pateikimą laiku atsako įmonės valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip. Administracinė atsakomybė už minėtų dokumentų nepateikimą laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka bei už neteisingų ataskaitų pateikimą yra įtvirtinta būtent įmonių vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims.

„Registrų centras tik įpareigotas priimti juridinio asmens atskaitomybės dokumentus, tačiau neturi įgaliojimų vertinti pateiktų atskaitomybės dokumentų teisingumo“, – Eltai teigė Registrų centro atstovas M. Samkus. 

Savo ruožtu AVNT M. Lingei nurodė, jog ji yra įpareigota ir kasmet atlieka finansinių ataskaitų kokybės – jų atitikties reikalavimams, nustatytiems finansinių ataskaitų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose – stebėseną. Vis tik ji atliekama tik nuo 2022 m. ir vertinamos tik pagal kasmet su Finansų ministerija suderintose gairėse nustatytus kriterijus atrinktos įmonės. 

Dėl to pastaraisiais metais, „Jozitai“ nepatekus į atrinktų įmonių imtį, bendrovės finansinės ataskaitos nebuvo vertinamos.

„Lygiagrečiai AVNT prižiūri audito įmonių ir auditorių veiklą. Jos metu atliekami audito įmonių kokybės valdymo sistemos ir auditorių išvadų kokybės tikrinimai bei tyrimai. Gerbiamojo Seimo nario nurodytas atvejis sietinas su netinkamu informacijos pateikimu Registrų Centrui. Šiuo atveju nebuvo keliama abejonių dėl auditoriaus išvados kokybės“, – Eltai nurodė AVNT direktorius Audrius Linartas.

Nuo šių metų keičiasi reikalavimai, siekiama užtikrinti kontrolę

Registrų centro atstovas M. Samkus pažymėjo, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojus naujam reguliavimui institucija yra įpareigota nebepriimti įmonių finansinių ataskaitų rinkinio be auditorių išvados, jei auditas yra privalomas pagal įstatymus. 

„Atitinkamai buvo atlikti programiniai pakeitimai, kurie nuo šiol įmonėms neleis pateikti finansinių ataskaitų be auditoriaus išvados, kai auditas privalomas pagal įstatymus“, – komentare Eltai nurodė jis.

Kaip rašoma Registrų centro M. Lingei pateiktuose atsakymuose, su kuriais susipažino ELTA, iki šių metų institucija buvo įpareigota priimti visus juridinių asmenų teikiamus atskaitomybės dokumentus.

„JAR tvarkytojas, vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis, iki 2025 m. gruodžio 31 d. buvo įpareigotas priimti visus juridinių asmenų atskaitomybės dokumentus, teikiamus JAR įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, o pareiga nepriimti metinių finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus, nustatyta tik nuo 2026 m. sausio 1 d.“ – rašoma atsakyme.

Registrų centro teigimu, siekiama, kad įmonių pateikti duomenys ir dokumentai atitiktų teisės aktų formaliuosius reikalavimus – pagal tam tikrus algoritmus programomis automatiškai tikrinami duomenys ir dokumentai, pavyzdžiui, ar Elektroninio formato rinkiniuose nėra įrašymo klaidų.

Be to, pateikus netinkamą dokumentą, yra galimybė jį pakeisti.

Tuo metu Finansų ministerija teigė, jog Registrų centrui priimant bet kokius teikiamus „dokumentus“ vietoje privalomų ir juos viešinant yra pažeidžiamas visų finansinių ataskaitų vartotojų viešasis interesas gauti informaciją priimamiems sprendimams pagrįsti, be to, netenkama pasitikėjimo viešinama informacija. 

„Jozita“ atvejis ir kiti panašūs atvejai (…) laikytini ne netinkamo, nepakankamo reglamentavimo trūkumu, bet poreikio tobulinti galiojančių teisės aktų įgyvendinimą dalyku“, – atsakyme M. Lingei rašė ministerija.

„Nagrinėjamas atvejis rodo nepakankamą esamo reglamentavimo įgyvendinimą, tačiau Finansų ministerija yra pasirengusi svarstyti ir reglamentavimo tobulinimą, jei toks poreikis iškiltų“, – Eltai nurodė institucija.

Jos nuomone, Registrų centras, priimdamas ne elektroniniu formatu teikiamą finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą, auditoriaus išvadą, vadovybės, veiklos, ataskaitą, turi įsitikinti, kad teikiami dokumentai sutampa su deklaruojamais.

Ji pažymėjo, jog numatytas poreikis Registrų centrui užtikrinti stipresnius kontrolės mechanizmus, nes, jos teigimu, Registrų centras neturėjo priimti „Jozitos“ vadovo paaiškinimo vietoje auditoriaus išvados.

„Pastebėtina, (kad – ELTA) „Jozita“ atveju auditoriaus išvados vietoje buvo pateikta akivaizdžiai ne auditoriaus išvada, bet teisės aktų reikalavimus ignoruojantis „Jozita“ vadovo pareiškimas, kurio JAR duomenų tvarkytojas neturėjo priimti“, – ministerija nurodė atsakyme parlamentarui.

Kaip institucija teigė Eltai, kontrolės priemonės buvo aptartos ir susitikime su Registrų centro atstovais.

Kaip skelbė ELTA, tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ atliko tyrimą, kuris parodė, jog Seimo nario „aušriečio“ Aido Gedvilo ir jo tuometės sutuoktinės Jolantos Gedvilienės valdoma bendrovė „Aidma“ kontroliavo dvi degalines Šiaulių krašte, kurias 2015 m. už 645 tūkst. eurų pardavė Gedvilų sūnaus tuomet valdytai bendrovei „Soltekana“ ir kurios 2016 m. už mažesnę kainą buvo parduotos degalinių tinklui „Jozita“.

Anot tyrimą atlikusių žurnalistų, pačioje praėjusios Seimo kadencijos pradžioje tuometinis „darbietis“ A. Gedvilas ėmėsi Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisų, siūlydamas praplėsti alternatyviųjų degalų sąvoką ir prailginti terminą, per kurį degalų tiekėjai turėtų pateikti biodegalų kokybę įrodančius dokumentus.

Be to, anksčiau išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijos finansinius rėmėjus, komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas skelbė pastebėjęs, jog politikui pinigus aukojo galimai su Lietuvos degalinių tinklu „Jozita“ susiję asmenys. 

Anot K. Žukausko, „aušriečių“ pirmininką be jo paties prieš prezidento rinkimus rėmė 15 asmenų, iš kurių 10, arba du trečdaliai – su šiuo degalinių tinklu susiję asmenys. 

Praėjusių metų gegužės pabaigoje Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų.

Pagal surinktus duomenis VRK konstatavo, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkst. eurų.