Sodininkai įspėja: jei to nepastebėsite, augalai gali žūti per kelias dienas
Pavasarį daugelis sodininkų susiduria su nemalonia problema – dirvoje atsirandančiais kurkliais. Iš pirmo žvilgsnio šie vabzdžiai gali pasirodyti nepavojingi, tačiau realybėje jie gali pridaryti daug žalos daržams ir vejai. Apie jų plitimą dažniausiai sužinoma tik tada, kai augalai pradeda nykti.
Kurklių veikla vyksta po žeme, todėl juos pastebėti nėra paprasta. Jie graužia augalų šaknis, naikina daigus ir silpnina augalus dar prieš jiems spėjant sustiprėti. Dėl to derlius gali būti gerokai mažesnis, o kai kuriais atvejais augalai visai sunyksta.
Nuotraukose dažnai matomi sugauti kurkliai rodo, kad jų vienoje vietoje gali būti ne vienas. Tai signalas, kad problema gali būti įsisenėjusi, todėl svarbu imtis veiksmų kuo anksčiau.
Kas yra kurkliai ir kuo jie pavojingi?
Kurkliai – tai dirvoje gyvenantys vabzdžiai, kurie išsiskiria stipriomis priekinėmis kojomis, skirtomis rausti žemę. Jie mėgsta purią, drėgną dirvą, todėl dažnai aptinkami daržuose, šiltnamiuose ar kompostavimo vietose.
Didžiausią žalą jie daro grauždami augalų šaknis ir stiebus po žeme. Dėl to augalai pradeda vysti, gelsti ir galiausiai žūva. Ypač pažeidžiami jauni daigai, kurie dar neturi stiprios šaknų sistemos.
Be to, kurkliai gali pažeisti ne tik daržoves, bet ir veją. Jų išraustos landos gadina dirvos struktūrą ir palieka matomus pažeidimus paviršiuje.
Kaip atpažinti, kad jų yra jūsų kieme?

Vienas pagrindinių požymių – netikėtai vystantys augalai. Jei augalas lengvai išsitraukia iš žemės, tikėtina, kad jo šaknys jau pažeistos. Taip pat galima pastebėti mažus žemės iškilimus ar tunelius.
Dažnai kurkliai aktyviausi naktį, todėl dienos metu jų nepamatysite. Tačiau jų veiklos pėdsakai išlieka – išrausta žemė, pažeisti daigai ar net išlindę vabzdžiai po lietaus.
Jei vienoje vietoje randama daugiau individų, tai rodo, kad jie jau spėjo įsikurti ir daugintis. Tokiu atveju reikėtų nedelsti.
Kaip naikinti kurklius?
Kovai su kurkliais galima taikyti kelis būdus. Vienas paprasčiausių – mechaninis surinkimas, ypač po lietaus, kai jie išlenda į paviršių. Taip pat naudojamos specialios gaudyklės, kurios įkasamos į žemę.
Kitas būdas – dirvos purenimas ir dažnas kasimas. Taip suardomos jų landos ir sumažinama tikimybė jiems įsikurti. Kai kurie sodininkai naudoja ir natūralias priemones, pavyzdžiui, stipraus kvapo medžiagas, kurios atbaido vabzdžius.
Esant didesniam kiekiui, gali būti naudojamos ir specialios priemonės, skirtos dirvos kenkėjams naikinti. Vis dėlto jas reikėtų rinktis atsakingai ir laikantis instrukcijų.
Kaip apsisaugoti ateityje?
Svarbiausia – prevencija. Rekomenduojama reguliariai purenti dirvą ir nepalikti joje per daug organinių atliekų, kurios traukia kurklius. Taip pat verta stebėti drėgmės lygį, nes jie mėgsta drėgną aplinką.
Naudinga įrengti natūralias kliūtis ar naudoti augalus, kurie gali atbaidyti kenkėjus. Be to, svarbu nuolat tikrinti augalų būklę ir greitai reaguoti į pirmuosius požymius.
Kuo anksčiau pastebėsite problemą, tuo lengviau ją suvaldysite. Kurkliai gali būti rimtas iššūkis, tačiau tinkamai prižiūrint dirvą jų galima išvengti arba bent jau sumažinti jų daromą žalą.
