Sodininkai tepa tai ant medžių, bet viena klaida gali pažeisti žievę: štai, ką būtina žinoti

Pavasarį ir vasarą ant medžių kamienų prasideda intensyvus kenkėjų judėjimas: į lają lipa skruzdėlės, paskui jas „keliauja“ ir amarų kolonijos, o vikšrai ieško kelio iki lapų. Dėl to sodininkai dažnai naudoja entomologinius klijus, kurie veikia kaip lipni mechaninė užtvara.

Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad pats preparatas dažniausiai nėra medį „nuodijanti“ priemonė, tačiau žala gali atsirasti dėl netinkamo naudojimo. Jei klijai tepami tiesiai ant žievės, ypač storu sluoksniu, rizika padidėja.

Kaip veikia entomologiniai klijai?

Entomologiniai klijai veikia ne chemiškai, o fiziškai: vabzdžiai, bandantys pereiti per lipnų sluoksnį, įstringa ir nepasiekia lajos. Taip galima sumažinti skruzdėlių judėjimą, o kartu netiesiogiai pristabdyti amarų plitimą, nes skruzdėlės dažnai jas „saugo“ ir perneša.

Tačiau tai nėra nei trąša, nei žaizdų tepalas, todėl klijai neturi būti naudojami kaip priemonė „padengti kamieną“. Ilgai išliekantis lipnus sluoksnis gali kaupti nešvarumus, sulaikyti drėgmę ir sudaryti prielaidas žievės sudirginimui.

Svarbiausia taisyklė: klijai neturi liesti žievės

Saugiausias būdas yra klijus tepti ne ant kamieno, o ant specialios lipnios juostos arba ant apvijos, padarytos iš popieriaus, kartono ar sodo plėvelės. Pirma pritvirtinama apvija, o tik tada ant jos išorinės pusės tolygiai užtepamas plonas klijų sluoksnis.

Apvija turi priglusti taip, kad kenkėjai nepralįstų pro apačią, bet jos negalima užveržti per stipriai. Kamienas auga, „dirba“ nuo drėgmės ir temperatūros, todėl per ankšta juosta gali įspausti žievę ar trukdyti natūraliam audinių augimui.

Kodėl jauni medeliai rizikuoja labiausiai?

Daugiausia atsargumo reikia ką tik pasodintiems vaismedžiams ir jauniems dekoratyviniams medeliams, nes jų žievė plonesnė ir jautresnė. Jei klijai užtepami tiesiai ant tokio kamieno, vėliau nuimant galima pažeisti viršutinį žievės sluoksnį ir palikti žaizdų.

Klijų nereikėtų naudoti ant įtrūkimų, pjūvių vietų po genėjimo, pažeistos ar ligos požymių turinčios žievės, taip pat ant šlapio kamieno. Tokiose vietose lipni danga gali sulaikyti drėgmę ir sudaryti nepalankias sąlygas žaizdų gijimui.

Kada apviją būtina keisti?

Lipni juosta nėra sprendimas visam sezonui: laikui bėgant klijai prisirenka dulkių, smulkių šiukšlių, prilimpa vabzdžių, o paviršius praranda lipnumą. Dėl to barjerą reikia reguliariai apžiūrėti ir pakeisti, kai jis smarkiai užsiteršia arba nebeveikia.

Dažnai rekomenduojama apviją tvirtinti maždaug 30–60 centimetrų aukštyje nuo žemės, o klijus tepti plonu, lygiu sluoksniu. Svarbu nesistengti senų klijų gramdyti nuo žievės aštriais įrankiais, nes taip galima padaryti didesnę žalą nei patys kenkėjai.

Tinkamai naudojami entomologiniai klijai gali būti efektyvi pagalbinė priemonė, tačiau tik tada, kai lipnus sluoksnis lieka ant apvijos, o ne ant medžio žievės. Toks sprendimas padeda stabdyti kenkėjus ir kartu išvengti nereikalingo kamieno pažeidimo.