Poveikis smegenų sveikatai: optimistiškas požiūris siejamas su mažesne demencijos rizika
Demencija – pasaulinė problema: neurodegeneracinės ligos paliečia vis daugiau žmonių, o tai iš dalies siejama su ilgėjančia gyvenimo trukme. Skaičiuojama, kad Lenkijoje su įvairiomis demencijos formomis susiduria apie 500–600 tūkst. žmonių, o visame pasaulyje – daugiau nei 55 mln.
JAV mokslininkai iš „Harvard T.H. Chan School of Public Health“ nustatė, kad vieno kasdienio įpročio pakeitimas gali sumažinti demencijos riziką net 15 proc. Tyrėjų teigimu, itin svarbus veiksnys yra optimistiškesnis požiūris į gyvenimą.
Mokslininkai aiškina, kad optimizmas gali teigiamai veikti smegenis ir nervų sistemą: mažinti kortizolio (streso hormono) kiekį bei slopinti uždegiminius procesus smegenyse, kurie laikomi vienu iš demencijos rizikos veiksnių.
„Optimizmo pripažinimas apsauginiu psichosocialiniu veiksniu pabrėžia galimą jo vertę, kai kalbama apie sveiko senėjimo skatinimą“, – rašė tyrimo autoriai.
Išvados paremtos 14 metų trukusiu tyrimu, kuriame dalyvavo daugiau nei 9 tūkst. 50 metų ir vyresnių suaugusiųjų. 2006–2020 m. buvo vertinamas jų pasitenkinimas gyvenimu ir požiūris į ateitį. Optimizmo lygis matuotas šešiabalėje skalėje: kuo jis buvo aukštesnis, tuo rečiau vėlesniais metais fiksuota demencijos raida.
Taip pat nustatyta, kad optimistiškas požiūris demencijos tikimybę mažino apie 15 proc. nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės ar bendros sveikatos būklės. Demencijos atvejų nustatymui buvo taikytas algoritminis skaičiavimas, apmokytas didelės apimties kognityvinių ir fizinių testų duomenimis, surinktais iš įvairių geografinių regionų dalyvių.
„Nors optimizmas yra sudėtingas reiškinys ir nėra iki galo aišku, kaip tiksliai jis galėtų virsti būsimomis demencijos prevencijos iniciatyvomis, tai sritis, kuri nusipelno tolesnių tyrimų“, – pažymėjo autoriai.
Ekspertai pabrėžia, kad kasdienis optimizmas organizmui gali turėti ir daugiau naudos. Kiti 2022 m. atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo apie 150 tūkst. 50–79 metų moterų, parodė, jog pozityvesnis mąstymas siejamas su ilgesne gyvenimo trukme ir mažesne atminties silpnėjimo bei kūrybinio mąstymo nykimo rizika.
Optimizmas apibūdinamas kaip tikėjimas, kad žmogus susitvarkys net ir sudėtingiausiose situacijose. Tai stiprina kontrolės jausmą ir padeda mažinti stresą. Be to, optimistiškiau nusiteikę žmonės dažniau rūpinasi ateitimi ir kasdiene sveikata – pavyzdžiui, renkasi subalansuotą mitybą ar fizinį aktyvumą. Taip pat nurodoma, kad jie rečiau susiduria su širdies ligomis, nerimo sutrikimais ar depresija.
