Skaitmeninis pėdsakas: tyrimas atskleidė, kodėl žmonės masiškai trina senus įrašus
Senos nuotraukos, nebeaktualūs įrašai, pažįstami, su kuriais seniai nebendraujame – socialinių tinklų profiliai dažnai virsta ankstesnių mūsų versijų archyvu. Dėl to vis daugiau žmonių ryžtasi skaitmeninei tvarkai. Tai – ne vien estetikos klausimas, bet ir saugumo priemonė.
Nors milenialams ir vyresniajai kartai kartais nelengva tai pripažinti, socialiniai tinklai tapo mūsų tapatybės dalimi. Net jei paskyros matomos tik artimesniam draugų ratui, o naujų įrašų atsiranda retai, jose lieka „suvenyrų“ iš praeities – įrašas apie tai, kas buvome ir kaip keitėmės.
Augant „apsivalymo“ tendencijų populiarumui – kai atsisakoma to, kas nebetarnauja, peržiūrimi prioritetai ir požiūris – vis daugiau dėmesio skiriama ir profilių tvarkymui „Instagram“, platformoje X (anksčiau „Twitter“) ar „Facebook“. Nors skamba kiek juokingai, šis reiškinys yra plačiai paplitęs ir net turi pavadinimą – skaitmeninis apsitvarkymas (angl. digital declutter).
„Skaitmeninis apsitvarkymas“ paprastai reiškia nuotraukų šalinimą, draugų ir sekamų paskyrų sąrašo peržiūrą bei senų, nebeaktualių ar dabartinių įsitikinimų neatitinkančių įrašų trynimą. Iš esmės tai – savo virtualios tapatybės atnaujinimas.
Per dešimtmetį ar du gyvenimas gali kardinaliai pasikeisti. Santykiai baigėsi – tad kodėl „internetiniame albume“ laikyti romantiškas nuotraukas su buvusiu partneriu? Vaiko nuotraukos, kadaise publikuotos su pasididžiavimu, šiandien gali nebeatitikti sąmoningo sprendimo neviešinti jo atvaizdo internete.
Dažnai dingsta ir pasenę paveikslėliai, kurie nebeatrodo juokingi, atsitiktinis turinys, įkeltas „pagal madą“, ar įrašai, atspindintys anuometinį, šiandien jau nebepriimtiną mąstymą. Tačiau ką iš tiesų duoda toks profilio „valymas“?
Įvairiose publikacijose pabrėžiama, kad netvarkingas socialinių tinklų profilis gali kelti rizikų. Senas įrašas, kuris šiandien gali būti palaikytas kontroversišku, ar netinkama jaunystės nuotrauka gali iškilti pačiu netikėčiausiu metu.
Ne paslaptis, kad darbdaviai vis dažniau tikrina kandidatų pėdsakus internete. Panaši rizika aktuali ir nuomonės formuotojams – senesni pasisakymai gali pakenkti reputacijai ar net kainuoti bendradarbiavimo sutartis.
Verta prisiminti, kad mūsų paskyros kuria vadinamąjį skaitmeninį pėdsaką. Net ir turint gerus privatumo nustatymus, ne visada galime iki galo kontroliuoti, kas ir kaip pasinaudos mūsų publikuotu turiniu. Todėl reguliarus profilio tvarkymas daugeliui atrodo beveik būtinybė.
Anita, 39 metų Gorzów Wielkopolski gyventoja, paskutinį kartą rimtai „apsivalė“ visai neseniai – po skyrybų.
„Supratau, kad laikas tvarkytis. Tai mano profilis ir noriu, kad jis atspindėtų tai, kas esu dabar. Ištryniau nuotraukas su buvusiu vyru, taip pat ir dukros fotografijas, nes pradėjau aiškiau matyti galimas grėsmes. Tačiau daugiausia laiko pareikalavo draugų sąrašas. Palikau tik tuos žmones, kuriuos iš tiesų pažįstu ir mėgstu. Kam man „draugas“, kuris realybėje net nesisveikina? Dabar jaučiuosi lengviau“, – sako ji.
Cornell universiteto mokslininkų atliktas tyrimas „Empirical Understanding of Deletion Privacy: Experiences, Expectations, and Measures“ parodė, kad net 80 proc. naudotojų yra šalinę turinį iš savo paskyrų, nes jis jiems nebeatrodė tinkamas.
Tokiu būdu valdoma savo įvaizdžio kontrolė internete gali teigiamai veikti savijautą: suteikti daugiau tvarkos, nuoseklumo ir saugumo jausmo.
O jūs – ar jau „apsitvarkėte“ savo paskyras?
