Giliausios vandenynų zonos slepia paslaptis: Japonijoje mokslininkai aptiko neįprastą gyvybės formą

Viena ambicingiausių pastarųjų metų vandenynų ekspedicijų atnešė atradimų, primenančių, kiek mažai žinome apie gyvenimą ekstremaliomis sąlygomis. Mokslininkai, tyrinėję giliausias vandenynų įdubas netoli Japonijos, užfiksavo ne tik rekordiniame gylyje gyvenančias žuvis. Dar labiau nustebino paslaptingas organizmas, kurio nepavyko priskirti nė vienai žinomai gyvūnų grupei.

Gyvybė beveik 10 kilometrų po vandeniu

Tyrimai apėmė Japonijos įdubą, taip pat Riukiu ir Izu–Ogasavaros regionų giliavandenes zonas. Tai vienos giliausių vietų Žemėje – kai kur jos siekia beveik 10 000 metrų žemiau jūros lygio. Visiškoje tamsoje, esant milžiniškam slėgiui ir beveik nulinėms temperatūroms, tyrėjų komanda užfiksavo net 108 skirtingas organizmų grupes.

Surinkti duomenys laikomi vienu iš išsamiausių gyvybės katalogų hadalinėje zonoje – giliausioje vandenynų dalyje. Svarbu ir tai, kad mokslininkai pasirinko modernų tyrimo metodą: vietoj tradicinių sugavimų jie naudojo tiesiogines stebėsenas, pasitelkdami pilotuojamus batiskafus ir specialias kameras, nusileidžiančias iki dugno. Taip pavyko pamatyti organizmus jų natūralioje aplinkoje ir stebėti elgseną, kas anksčiau dažnai būdavo praktiškai neįmanoma.

Vienu didžiausių ekspedicijos pasiekimų tapo žuvies stebėjimas rekordinėje gelmėje. Kamera užfiksavo šliužžuvių (vadinamųjų snailfish) grupės atstovą, besimaitinantį didesniame nei 8300 metrų gylyje. Tai – giliausia iki šiol tiesiogiai nufilmuota žuvis.

Organizmas, kurio nepavyksta klasifikuoti

Šios grupės žuvys išsiskiria prisitaikymu prie ekstremalaus slėgio: jų organizme nėra dujų pūslės, o baltymų ir ląstelių membranų sandara leidžia funkcionuoti ten, kur dauguma gyvybės formų neišgyventų. Tokie stebėjimai rodo, kad stuburinių galimybės gyventi didžiuliame gylyje yra didesnės, nei manyta anksčiau.

Visgi dar didesnę sensaciją sukėlė paslaptinga būtybė, užfiksuota daugiau nei 9100 metrų gylyje. Ji judėjo lėtai, tarsi sklęsdama vandenyje, ir buvo pastebėta du kartus. Mokslininkai jai laikinai suteikė pavadinimą Animalia incerta sedis, reiškiantį organizmą, kurio sistematinė padėtis neaiški. Net pasitarus su specialistais iš įvairių pasaulio šalių, šio organizmo nepavyko priskirti nė vienam žinomam gyvūnų tipui.

Nors kai kurios detalės primena jūrinius moliuskus ar jūrų agurkus, kūno sandara ir judėjimo būdas neatitinka jokių iki šiol aprašytų grupių. Tokie atvejai biologijoje itin reti – ypač kai kalbama apie daugialąsčius organizmus, kurių šiuolaikinė mokslinė klasifikacija paprastai leidžia rasti bent apytikrę vietą gyvybės medyje.

Ekspedicija atskleidė ir neįprastus giliavandenius ekosistemų vaizdus. Vienoje vietoje tyrėjai aptiko vadinamąsias jūrinių lelijų „pievas“: daugiau nei 1500 organizmų buvo prisitvirtinę prie uolėto dugno didesniame nei 9 kilometrų gylyje.

Kituose rajonuose užfiksuotos plėšriosios kempinės, gyvenančios gylyje, viršijančiame 9500 metrų – tai taip pat rekordas tiesioginių stebėjimų istorijoje. Stebėjimų netrūko ir didelių vėžiagyvių, įskaitant įspūdingų dydžių amfipodus, kurie atlieka svarbų vaidmenį „valydami“ vandenyno dugną.

Viena aišku: net savo planetoje vis dar aptinkame pasaulių, kurie atrodo beveik svetimi.

Šaltinis: „Biodiversity Data Journal“