Pokyčiai, kurie gali paliesti visus vairuotojus: Seime svarstomas naujas įpareigojimas degalinėms

Lietuvoje svarstomas dar vienas žingsnis, galintis paspartinti elektromobilių plėtrą. Seimo narys Tomas Tomilinas siūlo įpareigoti didesnes degalines įrengti greitojo įkrovimo stoteles. Tokia iniciatyva siekiama spręsti vieną dažniausiai minimų problemų – nepakankamai išvystytą infrastruktūrą.

Elektromobilių skaičius keliuose pamažu auga, tačiau jų vairuotojai vis dar susiduria su praktiniais nepatogumais. Vienas jų – sudėtingesnis įkrovimo vietų pasiekiamumas, palyginti su įprastomis degalinėmis. Būtent šią spragą ir siekiama užpildyti naujomis taisyklėmis.

Siūlomi pokyčiai taip pat atspindi platesnę kryptį – mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tokie sprendimai dažnai susiję su ilgalaikiais tikslais, tačiau jų įgyvendinimas prasideda nuo konkrečių infrastruktūros žingsnių. Šiuo atveju dėmesys sutelkiamas į vietas, kuriose vairuotojai lankosi dažniausiai.

Ką siūlo įstatymo pataisos?

Pagal siūlomą projektą, visos degalinės, turinčios daugiau nei tris kuro kolonėles, turėtų įrengti bent vieną greitojo įkrovimo stotelę. Numatyta, kad jos galia turėtų siekti ne mažiau kaip 50 kilovatų. Tokia įkrovimo prieiga būtų viešai prieinama visiems elektromobilių vairuotojams.

Šis reikalavimas pirmiausia būtų taikomas degalinėms, esančioms šalia valstybinės reikšmės kelių. Tai reikštų patogesnes sąlygas keliaujantiems ilgesniais atstumais. Pokyčiai galėtų įsigalioti nuo 2028 metų sausio pirmos dienos.

Numatomos išimtys

Įstatymo projekte numatyta ir lankstumo. Reikalavimas nebūtų taikomas, jei netoliese – ne toliau kaip penki šimtai metrų – jau veikia vieša įkrovimo stotelė, kurios galia siekia bent 50 kilovatų. Tai padėtų išvengti perteklinės infrastruktūros.

Taip pat numatyta išimtis dėl finansinių priežasčių. Jei stotelės įrengimo kaštai viršytų vieną procentą degalinės metinių pajamų, reikalavimas galėtų būti netaikomas. Tokiu būdu siekiama apsaugoti mažesnius verslus nuo per didelės finansinės naštos.

Platesnis infrastruktūros planas

Siūlymai neapsiriboja vien degalinėmis. Projekte numatyta, kad įkrovimo stotelės turėtų atsirasti ir autobusų bei geležinkelio stotyse, oro uostuose bei jūrų uostuose. Tai padėtų sukurti vientisesnį tinklą visoje šalyje.

Kaip ir degalinių atveju, būtų taikoma ta pati išimtis dėl jau esamos infrastruktūros netoliese. Tai leidžia planuoti plėtrą racionaliai. Tikslas – ne kiekybė, o realus prieinamumas.

Argumentai už pokyčius

T. Tomilinas teigia, kad panašus reguliavimas jau taikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse. Jo nuomone, Lietuva neturėtų atsilikti nuo bendrų tendencijų. Ypač atsižvelgiant į tai, kad elektromobilių rinka sparčiai plečiasi.

Politikas taip pat pabrėžia, kad degalų kainų augimas skatina vairuotojus ieškoti alternatyvų. Elektromobiliai tampa vis patrauklesni, tačiau infrastruktūra dar nėra pakankamai išvystyta. Patogesnis įkrovimas galėtų paskatinti daugiau žmonių keisti įpročius.

Dabartinė situacija

Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad įkrovimo stotelės privalomos tik naujai statomose arba rekonstruojamose degalinėse. Toks reguliavimas galioja nuo 2023 metų pradžios. Tačiau jis neapima jau veikiančių objektų.

Būtent šią spragą ir siekiama užpildyti naujomis pataisomis. Jei jos būtų priimtos, pokyčiai paliestų didelę dalį esamos infrastruktūros. Tai galėtų ženkliai pagerinti elektromobilių naudojimo sąlygas Lietuvoje.