COVID pirkimų šešėlis: prokuroras atskleidžia, kad testai netiko, bet buvo nupirkti

Ši istorija kelia nemažai klausimų – ne tik apie konkrečius sprendimus, bet ir apie atsakomybę viešajame sektoriuje. Kai kalbama apie milijonines sumas, kiekviena detalė tampa svarbi, o klaidos gali kainuoti labai brangiai.

Viešojoje erdvėje tokios bylos visada sulaukia didelio dėmesio. Natūralu – žmonėms rūpi, kaip naudojami valstybės pinigai ir ar sprendimai buvo priimti skaidriai, be pašalinių interesų įtakos.

Šiuo atveju diskusijos sukasi apie pandemijos laikotarpį, kai sprendimai buvo priimami greitai, kartais net skubotai. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis išlieka klausimas – ar viskas buvo daroma taip, kaip turėjo būti.

Prokuroro vertinimas ir kaltinimai

Vilniuje nagrinėjamoje byloje prokuroras Gintaras Plioplys pateikė aiškią poziciją. Jo teigimu, buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė savo veiksmais padarė reikšmingą žalą valstybei – tiek finansinę, tiek susijusią su pasitikėjimu institucijomis.

Pasak valstybės kaltintojo, surinkta medžiaga leidžia manyti, kad įmonės „Profarma“ siūlyti greitieji COVID-19 testai nebuvo tinkami ankstyvai diagnostikai. Tai esminis momentas, nes sprendimai buvo priimami būtent dėl jų naudojimo pradžioje.

Nepaisant šių aplinkybių, prokuroras tvirtina, kad viceministrė veikė taip, jog minėta bendrovė įgytų pranašumą. Tai, anot jo, kelia rimtų abejonių dėl sprendimų pagrįstumo ir objektyvumo.

Sprendimai be pakankamo pagrindo

Prokuroras pabrėžė, kad sprendimai buvo priimti neturint aiškių ir patikimų duomenų apie testų kainą bei jų tinkamumą. Tokia situacija, jo vertinimu, negali būti laikoma atsakingu viešojo administravimo pavyzdžiu.

„L. Jaruševičienė neturėjo objektyvių duomenų apie produkto kainą ir tinkamumą“, – teisme sakė G. Plioplys. Ši citata tapo vienu iš pagrindinių akcentų jo baigiamojoje kalboje.

Dar svarbiau tai, kad testai buvo įsigyti net ir esant galimybei juos pirkti pigiau iš kitų tiekėjų. Prokuratūra skaičiuoja, kad valstybė galėjo sutaupyti daugiau nei keturis milijonus eurų.

Finansinė žala ir pasekmės

Pagal pateiktus duomenis, už daugiau nei penkis šimtus tūkstančių testų buvo sumokėta virš šešių milijonų eurų. Tačiau, kaip teigiama, ši suma galėjo būti gerokai mažesnė, jei sprendimai būtų buvę kitokie.

Prokuroras akcentavo, kad tokie veiksmai lėmė ne tik finansinius nuostolius. Jo vertinimu, buvo padaryta ir neturtinė žala – sumažėjo pasitikėjimas institucijomis, kilo abejonės dėl sprendimų skaidrumo.

„Tokiais veiksmais padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala valstybei“, – teigė jis. Šis vertinimas atspindi platesnį požiūrį į situaciją, neapsiribojant vien pinigais.

Tyrimo eiga ir bylos kontekstas

Baudžiamoji byla teismui buvo perduota du tūkstančiai dvidešimt antrais metais rugpjūtį. Ji susijusi su laikotarpiu, kai Lina Jaruševičienė ėjo viceministrės pareigas nuo du tūkstančiai aštuonioliktų iki du tūkstančiai dvidešimtų metų.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, anot prokuratūros, leidžia įtarti, kad ji galėjo piktnaudžiauti pareigomis. Teigiama, kad nuo du tūkstančiai dvidešimtų metų kovo buvo daromas spaudimas dėl konkretaus tiekėjo pasirinkimo.

Kalbama apie nurodymus Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams. Būtent šie veiksmai laikomi vienu svarbiausių bylos aspektų.

Skirtingos pozicijos ir teismo sprendimai

Svarbu paminėti, kad pati Lina Jaruševičienė kaltės nepripažįsta. Tai reiškia, kad galutinį vertinimą pateiks teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes ir argumentus.

Tuo tarpu „Apeliacinis teismas“ jau yra konstatavęs, kad valstybė už testus permokėjo kelioms bendrovėms. Buvo priteista daugiau nei keturi milijonai eurų valstybės naudai.

Ši byla išlieka svarbi ne tik dėl konkrečių sumų, bet ir dėl platesnio konteksto. Ji primena, kaip svarbu net sudėtingomis aplinkybėmis išlaikyti atsakomybę, aiškumą ir pasitikėjimą viešais sprendimais.