Šokiruojantis atradimas Korėjoje: naujas DNR tyrimas atskleidė netikėtus socialinius ryšius
Archeogenetiniai tyrimai atskleidė menkai pažįstamą, o gal net iki šiol nežinomą senovės Silla karalystės pusę. Ši valstybė buvo viena iš trijų pagrindinių politinių darinių Korėjos pusiasalyje maždaug prieš 1500 metų. Žmogaus palaikų DNR analizė parodė, kad tuomet galėjo būti praktikuojamos ritualinės žmonių aukos, o tyrėjų išvados tuo neapsiribojo.
Šeimos, paaukotos per ritualus
Tyrime analizuoti 78 skeletai, rasti Imdang-Joyeong kapinyno komplekse. Jis datuojamas IV–VI amžiumi. Būtent čia mokslininkai aptiko vieną labiausiai sukrečiančių požymių: žmonių aukos galėjo būti ne pavienės, o apimti ištisas šeimas.
Praktika, vadinama sunjang, buvo siejama su žmonių nužudymu ir palaidojimu kartu su elitu – dažniausiai vietiniais valdovais – kad šie „palydėtų“ juos pomirtiniame gyvenime. Nauji genetiniai duomenys rodo, kad daugeliu atvejų aukomis tapdavo artimiausi giminaičiai: tėvai ir vaikai, palaidoti kartu viename kape. Tyrėjai nurodo mažiausiai tris atvejus, kai vieno ritualo metu buvo paaukoti ištisi šeimos vienetai. Tai tiesiogiai patvirtina anksčiau istorikų keltas hipotezes, tačiau pirmą kartą šios prielaidos pagrindžiamos DNR lygmeniu.
Dar labiau neramina tai, kad aukos galėjo priklausyti specifinei, paveldimai socialinei grupei. Giminystės analizė parodė, kad paaukoti asmenys buvo susiję giminystės ryšiais ne tik tame pačiame kape, bet ir tarp skirtingų kapų bei kartų. Tai leidžia spėti, jog galėjo egzistuoti savotiška „aukų kasta“ – šeimos, kurios ištisomis kartomis atlikdavo ritualinių aukų vaidmenį elitui. Kitaip tariant, jų likimas galėjo būti nulemtas vien gimimo.
Netikėtai artimi kraujo ryšiai
Tokie duomenys keičia mokslininkų požiūrį į Silla visuomenės sandarą. Vietoje vien tik klasinio ar statuso pagrindu veikiančios sistemos ryškėja sudėtingesnis šeiminių priklausomybių tinklas, kuriame kai kurios giminės linijos galėjo būti nuosekliai pajungtos kitoms.
Genetinė analizė taip pat atskleidė itin tankų giminystės tinklą. Tarp tirtų palaikų nustatyta 11 pirmo laipsnio artimų giminaičių porų (pavyzdžiui, tėvas ar motina ir vaikas) bei 23 antro laipsnio giminystės poros. Be to, aptikta ir artimų giminaičių santuokų požymių, įskaitant bent vieną ryšį, atitinkantį pirmos eilės pusbrolių ar pusseserių giminystę. Tokie ryšiai, pasak tyrėjų, pasitaikė tiek tarp elito, tiek tarp žmonių, laikytų aukomis.
Tai leistų manyti, kad kraujomaišinės santuokos nebuvo vien išimtis, o galėjo būti socialiai toleruojama praktika. Tuo pat metu tyrėjai pateikė užuominų ir apie galimą moterų vaidmenį tuometinėje visuomenėje: jų vertinimu, šeiminiai ryšiai galėjo būti organizuojami aplink moteriškąsias linijas, kas, lyginant su daugeliu kitų senovės civilizacijų, laikoma gana retu reiškiniu.
Šaltinis: „Science Advances“
