Auksaakių nauda augalams: sužinokite, kodėl jų nereikia naikinti ir kaip jie padeda kovoti su kenkėjais
Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo visai neįspūdingi. Šiuos vabzdžius atpažinsite pagal žalsvą kūną, dideles akis ir permatomus sparnus. Tačiau ne visi žino, kad auksaakiai yra vieni naudingiausių vabzdžių, kuriuos galima sutikti sode ar balkone. Jie – natūralūs sąjungininkai kovoje su augalų kenkėjais, ypač amarais ir voratinklinėmis erkėmis.
Lenkijoje dažniausiai sutinkamas paprastasis auksaakis. Jis išsiskiria šviesiai žalia spalva, blizgančiomis akimis ir antenomis. Jo pailgi sparnai yra skaidrūs, nors kartais galima įžvelgti subtilų metalinį žvilgesį. Auksiakis nėra didelis vabzdys – paprastai užauga iki 1,5 cm ilgio, tačiau jo reikšmė natūraliai augalų apsaugai nuo kenkėjų yra itin didelė.
Vėsesniais mėnesiais auksaakiai neretai užklysta ir į namus. Tai kai kuriuos nustebina, o kartais net kelia nerimą – norisi kuo greičiau jų atsikratyti. Tačiau to daryti nereikia: jų buvimas nėra pavojingas.
Auksaakiai yra visiškai nekenksmingi vabzdžiai, kurie rudenį ir žiemą žmonių būstuose ieško prieglobsčio nuo šalčio. Juos vilioja šiluma ir šviesa, todėl dažniausiai pastebimi prie langų ar šviestuvų. Jie nekanda, negadina drabužių, nekenkia maisto atsargoms ir namuose nesidaugina. Dėl to nėra priežasčių su jais kovoti.
Atšilus orams auksaakiai grįžta į gyvenimą lauke. Suaugę individai gyvena ramiai ir daugiausia minta žiedų žiedadulkėmis, nektaru bei lipčiumi – saldžiomis amarų išskyromis.
Dėl to jie dažnai lankosi žydinčiuose augaluose ir prisideda prie jų apdulkinimo. Vis dėlto didžiausia jų nauda išryškėja kitame gyvenimo etape.
Būtent auksaakių lervos laikomos tikrais sodo, terasos ar balkono herojais. Jos yra itin ėdrios, o pagrindinis jų grobis – amarai. Skaičiuojama, kad viena lerva gali sunaikinti net iki 400 kenkėjų.
Ankstyvoje vystymosi stadijoje auksaakių lervos ypač intensyviai minta, todėl laikomos labai veiksminga natūralios augalų apsaugos priemone. Jų buvimas sode – reali pagalba kovoje su kenkėjais, išvengiant perteklinio cheminių preparatų naudojimo ir aplinkos teršimo.
Norint pritraukti naudingus vabzdžius ir išlaikyti juos savo aplinkoje, pirmiausia verta riboti cheminių priemonių naudojimą sode. Agresyvūs, invaziniai produktai gali pakenkti ir patiems naudingiesiems vabzdžiams.
Taip pat svarbu sukurti aplinką, kurioje netrūktų žydinčių augalų. Ypač vertingi tie, kurie ilgą laiką teikia nektaro ir žiedadulkių. Galima rinktis paprastąjį kraujažolę, čiobrelį, ramunėlę ir medetkas. Pravartu sode palikti ir šiek tiek „laukinės“ erdvės – tokiose vietose auksaakiai lengviau randa slėptuves pavasarį ir vasarą.
