Laukinis augalas, turtingas maistinėmis medžiagomis: dygliuotosios cikorijos savybės ir panaudojimas
Dygliuotoji cikorija – graikiška cikorijos rūšis (Cichorium spinosum, dar vadinama dygliuotąja cikorija), artimai gimininga augalui, kuris neretai auga miesto vejose ar pakelėse. Šis Kretai būdingas endeminis augalas dažniausiai veši kalnuotose vietovėse ir uolėtose pakrantėse – ten, kur sąlygos itin atšiaurios. Vis dėlto dėl vertingų maistinių medžiagų jis pasižymi dideliu atsparumu: ištveria žemesnę temperatūrą, stiprų vėją ir sūrų jūros brizą.
Salos gyventojai daugiausia renka jaunus lapelius. Dažniausiai jie trumpai apkepami keptuvėje su trupučiu alyvuogių aliejaus ir pagardinami citrinų sultimis. Kretos tavernose šis patiekalas meniu neretai pateikiamas kaip horta, nors po šiuo pavadinimu kartais slepiasi ir kitų augalų lapai – ypač tuomet, kai jų kaina būna mažesnė.
Šie karpyti, lengvai kartūs lapeliai Kretoje žinomi nuo antikos laikų. Jie turi gausybę vertingų polifenolių, omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų ir mikroelementų. Jų savybės sudomino Šefildo mokslininkus, kurie kartu su Kretos mitybos instituto specialistais atliko išsamius dygliuotosios cikorijos tyrimus. Pastebėta, kad augalas gali reikšmingai prisidėti prie cukraus kiekio kraujyje mažinimo. Aktyviosios medžiagos siejamos ir su geresnėmis pažintinėmis funkcijomis – galimu teigiamu poveikiu atminčiai bei koncentracijai, o tai gali turėti įtakos ir bendrai fizinei bei psichologinei savijautai.
Anksčiau pievų žolės, šaknys ir žiedai buvo svarbi lietuviškos virtuvės dalis, tačiau šiandien nedaugelis turi žinių, leidžiančių atskirti valgomuosius augalus nuo nuodingų ir įvertinti jų maistinę vertę. Su Kretos cikorija artimai gimininga paprastoji cikorija (Cichorium intybus), paplitusi visoje Europoje. Ji neretai aptinkama ir paruoštuose, džiovintuose vaistažolių mišiniuose.
Paaiškėja, kad cikoriją galima valgyti ir kaip priedą prie salotų, ryžių ar makaronų. Jauni lapeliai pasirodo balandį ir, nors yra kartoki, tuo metu dar būna švelnesni. Kuo augalas senesnis, tuo skonis aštresnis ir mažiau malonus, tačiau jis vis tiek išlieka turtingas vitaminu C, B grupės vitaminais, mineralinėmis medžiagomis ir antioksidantais.
Pavasarį arba spalį renkami ir cikorijos šaknys. Jas paskrudinus, jos tampa populiarios kavos pakaitalo – vadinamosios grūdų kavos – sudedamąja dalimi. Liaudies pasakojimuose cikorijos žiedų blyškiai melsva spalva aiškinama kaip merginos ašarų, išlietų ilgintis mylimojo, pėdsakas.
Nerinkite laukinių augalų, jei neturite specialių žinių. Venkite augalų, augančių šalia kelių, nes cikorija linkusi kaupti sunkiuosius metalus iš dirvožemio ir transporto taršos.
