Pinigai iš sąskaitų tirpsta akimirksniu: sukčiai šluoja milijonus, kol žmonės to net nesupranta
Pastaraisiais metais sukčiavimo mastai Lietuvoje auga taip, kad ši tema vis dažniau tampa ne tik policijos, bet ir kiekvieno gyventojo rūpesčiu. Daugelis vis dar mano, kad tokios situacijos jų nepalies, tačiau skaičiai kalba visai ką kita.
Vos per kelis šių metų mėnesius iš žmonių jau išviliota milžiniška suma. Tai rodo, kad sukčiai ne tik aktyvūs, bet ir nuolat ieško naujų būdų pasiekti savo tikslą.
Dar viena svarbi detalė – nors apie pavojus kalbama vis garsiau, problema niekur nedingsta. Priešingai, ji keičia formas ir prisitaiko prie aplinkybių.
Milijoniniai nuostoliai jau metų pradžioje
Policijos departamento duomenimis, šiemet sukčiai iš Lietuvos gyventojų jau išviliojo beveik 10 mln. eurų.
Palyginimui, per visus praėjusius metus ši suma viršijo 34 mln. eurų, o tai rodo, kad tendencija išlieka itin rimta.
Sukčiavimo mastas nuosekliai auga
Pasak policijos atstovo Ramūno Matonio, nuo 2020 metų sukčiavimo atvejų kasmet daugėja maždaug 10–15 proc.
Nors 2025 metais buvo fiksuotas nedidelis sumažėjimas – pradėta apie 7 proc. mažiau tyrimų – šiemet skaičiai vėl kyla.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį jau registruota apie 6 proc. daugiau sukčiavimo atvejų ir ikiteisminių tyrimų.
Pensijų pinigai kol kas nesukėlė bangos
Buvo baiminamasi, kad gyventojams pradėjus atsiimti lėšas iš antros pensijų pakopos, sukčiavimo atvejų smarkiai padaugės.
Vis dėlto kol kas tokio šuolio nepastebėta – nors tyrimų vyksta kasdien, staigaus augimo nefiksuojama.
Tai kiek netikėta, turint omenyje, kad į rinką pateko didesni kiekiai grynųjų pinigų.
Sukčiai jau prisitaikė prie naujos situacijos
Nors staigaus „sprogimo“ nėra, policija pastebi kitą tendenciją – atsiranda naujų, su situacija susijusių apgaulės schemų.
Gyventojai vis dažniau susiduria su pasiūlymais investuoti, kurie žada neįtikėtiną grąžą.
Taip pat siūlomos tariamos konsultacijos su „finansų ekspertais“, kurie iš tiesų yra sukčiai.
Kodėl problema niekur nedingsta?
Sukčiavimo schemos nuolat keičiasi, o jų kūrėjai greitai reaguoja į aktualijas.
Vos tik atsiranda nauja situacija – ar tai būtų ekonominiai pokyčiai, ar gyventojų pajamų padidėjimas – sukčiai randa būdą tuo pasinaudoti.
Dėl to net ir didėjantis visuomenės informuotumas kol kas neleidžia šios problemos sustabdyti.
Atsargumas – svarbiausia gynyba
Nors institucijos nuolat įspėja apie rizikas, didelė dalis sukčiavimo atvejų vis dar prasideda nuo patikėjimo per gerai skambančiais pasiūlymais.
Ypač pavojingos situacijos, kai siūloma greitai uždirbti ar „saugiai investuoti“ su garantuota grąža.
Tokiais atvejais verta sustoti ir įvertinti situaciją – dažniausiai tai ir yra momentas, kai galima išvengti finansinių nuostolių.
Skaičiai primena apie realią grėsmę
Beveik 10 mln. eurų per kelis mėnesius – tai ne tik statistika, bet ir realūs žmonių praradimai.
Tai aiškus signalas, kad sukčiavimas išlieka viena didžiausių finansinių grėsmių gyventojams.
Ir nors kol kas nematyti staigaus šuolio dėl pensijų lėšų, akivaizdu – sukčiai jau ruošiasi kitam žingsniui.
