Švedai ragina nedelsti ir pasirūpinti grynaisiais, pasakė, kiek privalo turėti kiekvienas mūsų
Grynieji pinigai daugeliui jau tapo retenybe. Vis dažniau atsiskaitome telefonais, laikrodžiais ar kortelėmis, o piniginėje banknotai vis dažniau tiesiog dulkėja.
Tačiau Švedijos centrinis bankas „Riksbank“ siunčia aiškią žinutę: visiškas atsisakymas grynųjų gali atsisukti prieš pačius gyventojus.
Nors Švedija laikoma viena pažangiausių šalių skaitmeninių mokėjimų srityje, specialistai vis garsiau kalba apie rizikas. Pasak jų, technologinis patogumas turi ir silpnąją pusę – priklausomybę nuo sistemų, kurios gali sutrikti pačiu netinkamiausiu momentu.
Skaitmeniniai mokėjimai – patogu, bet ne visada patikima
Šiandien dauguma atsiskaitymų vyksta vos per kelias sekundes – pakanka pridėti telefoną ar kortelę prie terminalo. Tačiau visa ši sistema remiasi sudėtinga infrastruktūra: elektra, interneto ryšiu, serveriais.
Jei nutrūktų elektros tiekimas ar įvyktų didelio masto kibernetinė ataka, ši grandinė gali tiesiog sustoti. Tokiu atveju neveiktų nei kortelės, nei mobilieji mokėjimai. Parduotuvėse, degalinėse ar vaistinėse atsiskaityti taptų neįmanoma.
„Riksbank“ pabrėžia, kad tokie scenarijai nėra vien teoriniai. Didėjanti geopolitinė įtampa ir dažnėjančios kibernetinės grėsmės rodo, kad visuomenė turi būti pasirengusi netikėtiems trikdžiams.
Grynieji – svarbi saugumo dalis
Pasak ekspertų, gyventojai yra svarbi bendros šalies saugumo sistemos dalis. Jei kiekvienas namų ūkis turės bent minimalų grynųjų rezervą, krizės atveju bus galima išvengti chaoso.
Įsivaizduokite situaciją, kuomet neveikia terminalai, žmonės negali atsiskaityti, kaupiasi eilės, kyla panika. Tokiose situacijose net nedidelė suma grynųjų gali tapti esmine pagalba, bent jau pirmosioms dienoms.
Būtent todėl „Riksbank“ rekomenduoja laikytis vadinamosios „1000 kronų taisyklės“.
Kiek grynųjų reikėtų turėti?
Pagal šią rekomendaciją vienas suaugęs žmogus turėtų turėti apie 1000 Švedijos kronų, o tai yra maždaug 88 eurai. Tai nėra santaupos ar „juodai dienai“ skirti pinigai, o greičiau praktinis rezervas, leidžiantis išgyventi pirmąsias dienas be veikiančių mokėjimo sistemų.
Keturių asmenų šeimai rekomenduojama turėti apie 250–300 eurų grynaisiais. Ši suma padėtų įsigyti būtiniausių prekių, jei atsiskaitymai kortelėmis laikinai neveiktų.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien turėti grynųjų nepakanka. Svarbu, kokie tai banknotai. Krizės metu pardavėjai gali neturėti galimybės išduoti grąžos, todėl didelės kupiūros gali tapti nepatogios.
Dėl to rekomenduojama laikyti smulkesnius banknotus ir net monetas. Tai leidžia atsiskaityti tiksliau ir išvengti papildomų problemų.
Taip pat siūloma bent retkarčiais naudoti grynuosius kasdienybėje. Tai padeda palaikyti jų apyvartą ir užtikrina, kad sistema apskritai išliktų gyvybinga.
Dviejų kortelių taisyklė
Be grynųjų, specialistai pataria laikytis dar vieno principo – turėti bent dvi skirtingas mokėjimo korteles. Kartais sutrinka tik vieno tinklo veikimas, todėl turint, pavyzdžiui, „Visa“ ir „Mastercard“, galima išvengti nepatogumų.
Papildomai rekomenduojama turėti sąskaitas skirtinguose bankuose – tai dar vienas būdas sumažinti riziką.
Nors mobilieji mokėjimai atrodo patogiausi, jie turi akivaizdų trūkumą – telefonas gali išsikrauti arba programėlė gali neveikti. Todėl verta visada turėti fizinę kortelę ir nepamiršti jos PIN kodo.
Kai kurie terminalai gali veikti net ir be ryšio, tačiau tik su fizinėmis kortelėmis. Tai dar viena priežastis nepasikliauti vien telefonu.
Švedijos pavyzdys rodo, kad net technologijų srityje pirmaujančios valstybės neatsisako paprastų sprendimų. Grynieji pinigai išlieka svarbi saugumo dalis – ne dėl patogumo, o dėl atsparumo netikėtoms situacijoms.
Todėl klausimas paprastas: ar jūsų piniginėje yra bent nedidelė suma grynųjų, jei vieną dieną kortelės tiesiog nustotų veikti?
