Kainos leidžiasi žemyn, bet nuotaikos niūrios: pieno rinka siunčia nerimą keliančius signalus
Pieno rinka Europoje šiemet juda gana įdomia kryptimi – kainos krenta, bet pats kritimas akivaizdžiai lėtėja. Tai signalizuoja, kad rinka po intensyvesnio nuosmukio pamažu stabilizuojasi, nors ūkininkams situacija vis dar išlieka sudėtinga.
Sausį žaliavinio pieno supirkimo kainos mažėjo beveik 6 proc., o kovą šis tempas sulėtėjo iki 1,8 proc. Vidutinė kaina Europos Sąjungoje pasiekė apie 43 centus už kilogramą.
Kainų kritimas – bet jau nebe toks staigus
Europos Komisijos „Pieno rinkos stebėjimo centro“ duomenys rodo, kad vasarį pieno kaina buvo net 18 proc. mažesnė nei prieš metus. Tai gana ryškus skirtumas, ypač vertinant sektoriaus mastą.
Labiausiai išsiskyrė kelios šalys – Belgijoje ir Lietuvoje kainos per metus krito net po 31 proc., Nyderlanduose beveik 29 proc., Danijoje – 28 proc. Panašios tendencijos matomos ir Airijoje bei Vokietijoje.
Tuo metu tik nedidelė dalis valstybių sugebėjo išlaikyti augančias kainas, o tai rodo, kad bendras fonas išlieka nepalankus gamintojams.
Didesnė pasiūla spaudžia kainas
Vienas pagrindinių veiksnių – augantis pieno kiekis rinkoje. Šių metų sausį pieno supirkimas Europos Sąjungoje padidėjo 5 proc., tai yra daugiau nei pusė milijono tonų papildomos žaliavos.
Augimas fiksuotas daugumoje valstybių, ypač Belgijoje, Kipre ir Austrijoje. Kita vertus, kai kuriose šalyse – pavyzdžiui, Rumunijoje ar Baltijos regione – kiekiai mažėjo.
Tačiau bendras vaizdas aiškus: pasiūla auga, o tai natūraliai daro spaudimą kainoms.
Auga ir pieno produktų gamyba
Didesnis žaliavos kiekis reiškia ir didesnę produkciją. 2026 metų pradžioje pastebimai išaugo kai kurių produktų gamyba – ypač lieso pieno miltelių, kurių kiekiai šoktelėjo daugiau nei 20 proc.
Taip pat daugiau pagaminta sviesto, sūrių, fermentuotų produktų. Tai rodo, kad perdirbimo sektorius aktyviai reaguoja į didesnę pasiūlą.
Vis dėlto didesnė gamyba ne visada reiškia geresnes pajamas – jei paklausa nespėja vytis, kainos krenta.
Spaudimas jaučiamas visoje grandinėje
Per pastarąsias savaites sumažėjo ir pagrindinių pieno produktų kainos. Labiausiai krito išrūgų milteliai, taip pat pastebimas pieno miltelių ir sviesto pigimas.
Lyginant su penkerių metų vidurkiu, daugelio produktų kainos vis dar yra žemesnės. Tai rodo, kad rinka dar neatsigavo iki įprasto lygio.
Išimtis – išrūgų milteliai, kurių kaina išsiskiria augimu ir yra gerokai aukštesnė nei ilgalaikis vidurkis.
Ar matomas stabilizacijos ženklas?
Nors situacija ūkininkams išlieka sudėtinga, lėtėjantis kainų kritimas gali būti pirmas signalas, kad rinka artėja prie dugno. Tai dar nereiškia greito atsigavimo, bet bent jau rodo, kad spaudimas silpnėja.
Vis dėlto daug kas priklausys nuo paklausos ir eksporto galimybių. Jei pasiūla ir toliau augs greičiau nei vartojimas, kainų atsigavimas gali užtrukti.
Kol kas pieno sektorius lieka jautrus – o ūkininkams tenka laviruoti tarp svyruojančių kainų ir didėjančių sąnaudų.
