Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga penktadienį nutraukia beveik tris savaites trukusią bado akciją prie Seimo rūmų. Vidurdienį protestuotojai išardys palapinę, kurioje pareigūnai badavo 16 parų. Paskutinę parą palapinėje be maisto praleido šiauliečiai ugniagesiai gelbėtojai Saulius Šuipis, Vytautas Jencius, Sergej Gončarov.
Aktyviausiai bado akcijoje už pareigūnų teises dalyvavo Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, vadovaujama Juozo Pociaus, Alytaus policijos profesinė sąjunga ir Utenos rajono policijos darbuotojų profesinė sąjunga.
“Su Vyriausybe, kuriai buvo įteikti reikalavimai, bendros kalbos neradome, nors premjeras ir finansų ministrė žadėjo prisidėti prie badautojų. Mus parėmė Seimo nariai. Jau įregistruotos įstatymų pataisos, galinčios išspręsti dvi iš trijų mūsų keliamų problemų. Tai – darbo užmokesčio kompensavimas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir sumažintų pensijų kompensavimas”, – sakė Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos pirmininkė Loreta Soščekienė.
LR Vidaus reikalų ministerijos (VRM) biudžeto klausimas pasibaigus protesto akcijai taip ir liko atviras. Biudžeto projektas, tarp jų ir VRM, spalio vidyryje turėtų būti teikiamas Seimui, ir tada bus galima spręsti, ar argumentuoti pareigūnų reikalavimai skirti papildomus asignavimus skaudžiausioms VRM problemoms spręsti Vyriausybės buvo išgirsti.
Blogiausias scenarijus – 2011 metų ministerijos biudžetas mažės dešimtadaliu, palyginti su 2010 metais, geriausiu atveju bus paliktas 2010 metų lygio finansavimas su papildomais asignavimais prestižiniams tarptautiniams Lietuvoje vyksiantiems renginiams aptarnauti, tai yra, palaikyti viešąją tvarką jų metu.
“Vidaus reikalų sistemos finansavimo, siekiant užtikrinti kokybišką darbą, klausimas svarstomas, kiek aš pamenu, jau dešimtmetį. 2000-2003 metais Vyriausybė taip pat buvo informuojama apie būtinybę tobulinti fiziškai ir morališkai nusidėvėjusią vidaus reikalų sistemos techninę ir materialinę bazę, užtikrinti pareigūnų ekonominį saugumą, nes pavojus sveikatai ir gyvybei yra jų kasdienybė”, – kalbėjo Loreta Soščekienė.
“Policijos generalinis komisaras šiandien vėl mėgina spręsti tas pačias problemas, kurios egzistavo ir turėjo būti išspręstos dar ekonominio pakilimo laikotarpiu, kai biudžeto lėšų pakako viskam, išskyrus šalies vidaus saugumo užtikrinimą. Pareiškimai, esą Estijoje 100 tūkstančių gyventojų tenka mažiau pareigūnų nei Lietuvoje, nėra objektyvus rodiklis, nes ir nusikaltimų skaičius ten didesnis 50 procentų. Nejaugi Lietuva nori tokių taupymo rezultatų”, – kalbėjo Vladas Sanda, Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas.
Oficialiais šių metų pirmojo pusmečio VRM duomenimis, nusikalstamų veikų skaičius 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje ir Latvijoje yra apie 1200, tuo tarpu Estijoje – beveik 1800. 2010 m. rugpjūčio 1 d. realiai Lietuvos policijoje dirbančių ir iš valstybės biudžeto išlaikomų policijos pareigūnų buvo 10 864, todėl Lietuvoje 100 000 gyventojų tenka 326 policijos pareigūnai. Palyginimui, Estijoje – 253, Airijoje – 326, Latvijoje – 338, Slovėnijoje – 386, Čekijos Respublikoje – 457.
Atsiradus naujoms nusikaltimų rūšims ir kitoms grėsmėms, per pastarąjį dešimtmetį VRM steigė arba stiprino kovos su prekyba žmonėmis, narkotikų gamybos ir platinimo, nusikaltimų elektroninėje erdvėje, korupcijos kontrolės, liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos užtikrinimo ir kitas sritis, kas leido bent iš dalies leido neutralizuoti tuo metu šalyje aktyviai veikusias organizuoto nusikalstamumo grupuotes.
