Šią savaitę į Lietuvą ruoštis spalio 19-24 dienomis Marijampolėje vyksiančioms UEFA U-19 čempionato atrankos etapo kovoms grįžo dar vienas užsienyje rungtyniaujantis žaidėjas – Lukas Lidakevičius.
Vienas iš pirmųjų užsienio klubų susidomėjimo sulaukęs buvęs Nacionalinės futbolo akademijos auklėtinis šiemet sukirto rankomis su Anglijos antrojo pagal pajėgumą diviziono „Barnsley“ klubu ir nuo vasaros jame treniruojasi bei žaidžia.
Septyniolikmetis klaipėdietis jau spėjo išsikovoti savo vietą dublerių komandoje ir džiaugiasi, kad Nacionalinėje futbolo akademijoje praleisti treji metai padėjo sėkmingai startuoti ir Anglijoje.
– Ar greitai pavyko pritapti prie angliško futbolo?
– Žaidimo atžvilgiu nebuvo sunku, tik reikėjo prisitaikyti prie dvikovų ir kieto žaidimo. Po kelių treniruočių, kuriose pasirodžiau gerai, buvo lengviau įsilieti ir į kolektyvą. Pirmąsias trejas kontrolines rungtynes teko stebėti nuo atsarginių suolo, tačiau vėliau gavau šansą ir sužaidęs sėkmingai įgijau pasitikėjimą.
Prieš naują sezoną klubas daug dėmesio skyrė fiziniam pasiruošimui. Tai nenuėjo veltui ir davė apčiuopiamos naudos. Per dešimt žaistų ikisezoninių rungtynių nepatyrėme nei vieno pralaimėjimo. Sezono pradžioje dėl nebaigtų registracijos formalumų negalėjau žaisti pirmųjų keturių susitikimų, bet jau penktose rungtynėse treneriai išleido mane į aikštę.
– Kaip sekasi konkuruoti su kitais žaidėjais?
– Šiuo metu klubo akademijoje treniruojasi 21-as futbolininkas, o vartininkų iš viso yra trys. Prieš kiekvienas rungtynes treneriai turi spręsti galvosūkį kuris žaidėjas šiandien žais. Komandoje iš tiesų didelė konkurencija. Kiekvieno žaidėjo požiūris į darbą yra užkrečiantis. Jaučiasi, jog kiekvienas stengiasi patekti į startinę sudėtį.
Kartais treniruojamės su pagrindinės komandos futbolininkas. Iš jų galima daug ko išmokti. Šiuo metu „Barnsley“ klube man tenka trečiojo vartininko vaidmuo, tačiau gaunu daug žaidybinio laiko dublerių ekipoje.
– Kokį įspūdį paliko klubas ir Barnslio miestas, gyvenimo ir treniruočių sąlygos?
– „Barnsley“ – klubas, turintis savo istoriją, tradicijas. Miestas man labai primena gimtąją Klaipėdą – abu miestai praktiškai tokio pačio dydžio, juose gyvena maždaug toks pat gyventojų skaičius. Tik iš pradžių kilo nesklandumų dėl kalbos, nes šiame mieste žmonės kalba skirtingu dialektu.
Čia viskuo esu patenkintas – ir gyvenimo, ir treniruočių sąlygomis. Esu vienintelis legionierius komandoje, gyvenu viename name kartu su kitais žaidėjais iš komandos. Mus prižiūri šeima, kuri rūpinasi, kad nieko netrūktų. Treniruojamės rytais, o pirmadieniais ir ketvirtadieniais pagrindinį dėmesį skiriame mokslui.
– Į Angliją iškeliavai iš Nacionalinės futbolo akademijos. Ką prisimeni iš ten praleisto laiko?
– Tie metai įsimins tikrai ilgam. Akademijoje mus puikiai paruošė fiziškai. Pavyzdžiui, nesenai “Barnsley” klube vykusiuose ištvermės testuose mano pasiektas rezultatas buvo trečias. Be to, akademija – puiki gyvenimo mokykla. Čia teko išmokti gyventi labiau savarankiškai, atskirai nuo tėvų, todėl vėliau man buvo lengviau adaptuotis Anglijoje.
Be abejo, reikia paminėti ir puikius trenerius bei akademijos specialistus. Asmeniškai esu dėkingas vartininkų treneriui Algirdui Surgautui. Jis visą tą laiką skyrė ypatingą dėmesį, daug su mumis dirbo ir mus ruošė. Trenerio dėka nuvažiavęs į “Barnsley” nesijaučiau nei fiziškai, nei techniškai silpnesnis už kitus žaidėjus.
– Kitą savaitę su U-19 rinktine žaisite atrankos varžybas. Kaip vertini komandos galimybes?
– Turime neblogą kolektyvą ir komandą, kurioje yra nemažai gerų žaidėjų tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos. Šios rinktinės pliusas – kova iki pat rungtynių pabaigos. Jei vyrai kovos iš visų jėgų ir kiekvienose rungtynėse atiduos save, manau, jog turime galimybę patekti į kitą etapą.
– Pirmasis Jūsų varžovas – Ispanijos komanda. Ką manai apie šią ekipą?
– Apie šios komandos teigiamas savybes galmai kalbėti ilgai. Daug tos rinktinės žaidėjų paliks tokių klubų kaip „Barcelona“, Madrido „Real“ ar „Sevilla“ atsarginius suolelius ir atvažiuos žaisti į šį atrankos turnyrą. Tai žaidėjai, kurie jau yra ragavę aukšto lygio varžybų patirties ir žino ką ir kaip daryti futbolo aikštėje.
– Atrankos turnyre žaisite namuose. Tai bus jūsų pranašumas?
– Be abejo. Laukiame daug žiūrovų mūsų rungtynėse, ypač dvikovoje su Ispanijos komanda. Manau, kad namų sienos, pažįstamas stadionas gali būti stiprus mūsų koziris. Pats daug geriau ir laisviau jaučiuosi grįžęs namo.
