Varėnoje rastas dronas kelia klausimų: ne „Shahed“, o kas tada ir iš kur jis?
Augant įtampai regione, net ir pavieniai incidentai oro erdvėje kelia daug klausimų. Vienas jų – kaip greitai ir tiksliai galima nustatyti, kas iš tiesų skrenda virš šalies.
Naujausias atvejis parodė, kad pirmosios prielaidos ne visada būna teisingos. Tai tik dar labiau išryškino technologinių sprendimų svarbą.
Ir kartu priminė – šiuolaikinė gynyba vis dažniau remiasi ne tik ginklais, bet ir duomenimis.
Nukritęs dronas sukėlė klausimų
Kovo pabaigoje Varėnos rajone nukritęs bepilotis orlaivis iš pradžių buvo laikytas „Shahed“ tipo dronu.
Tokia versija rėmėsi ekspertų vertinimu pagal skleidžiamą garsą. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo visai kito tipo aparatas.
Ši situacija atskleidė paprastą, bet svarbų dalyką – vien klausytis nepakanka.
Kodėl svarbūs akustiniai sensoriai?
Vis daugiau kalbama apie akustinių sensorių sistemą, kuri galėtų padėti atpažinti skraidančius objektus pagal garsą.
Tokie sprendimai veikia kaip papildomas įrankis šalia radarų. Jie gali „pagauti“ tai, ko radarai kartais nepastebi.
Tačiau pats garsas dar nėra atsakymas – svarbiausia tampa jo analizė.
Duomenų bazė – esminė grandis
Tam, kad garsas būtų atpažintas, reikalinga išsami duomenų bazė. Joje kaupiami skirtingų dronų tipų akustiniai „parašai“.
Būtent čia įsijungia dirbtinio intelekto sprendimai – jie leidžia palyginti garsą su turimais duomenimis ir nustatyti, kas skrenda.
Be tokios bazės sensoriai tampa gerokai mažiau naudingi.
Ukrainos patirtis – vertinga pamoka
Šioje srityje daug patirties sukaupusi Ukraina. Ten tokios sistemos jau naudojamos realiomis karo sąlygomis.
Dėl nuolat besikeičiančių dronų tipų duomenys turi būti nuolat atnaujinami. Kitaip sistema greitai praranda tikslumą.
Būtent todėl svarstoma galimybė bendradarbiauti ir perimti dalį sukauptos patirties.
Lietuvoje – papildomi iššūkiai
Lietuvos situacija kiek kitokia. Skirtingai nei karo zonoje, čia nėra vadinamojo strateginio gylio.
Tai reiškia, kad objektai gali būti pastebėti vėliau, o reakcijos laikas – trumpesnis.
Dėl to kiekvienas papildomas informacijos šaltinis tampa dar svarbesnis.
Incidentai kartojasi
Tai ne pirmas atvejis, kai į Lietuvos oro erdvę patenka bepilotis orlaivis.
Anksčiau fiksuoti ir atvejai, kai dronai įskrido iš Baltarusijos, o vienas jų buvo rastas su sprogstamuoju užtaisu.
Nors kai kurie incidentai nesukėlė tiesioginės grėsmės, jie rodo bendrą tendenciją.
Ką tai reiškia ateičiai?
Akivaizdu, kad vien tradicinės priemonės nebeužtikrina pilno saugumo. Reikia kompleksinių sprendimų.
Akustiniai sensoriai, duomenų analizė ir tarptautinis bendradarbiavimas tampa vis svarbesni.
Ir nors technologijos negali garantuoti šimtaprocentinio tikslumo, jos gali gerokai sumažinti nežinomybės jausmą – o tai jau didelis žingsnis į priekį.
