Nuo vasaros nauja realybė: net 1 euro prekė gali kainuoti keturis kartus daugiau
Pirkimas iš Kinijos Lietuvos gyventojams jau seniai tapo įprastu dalyku. Vieni ten ieško smulkių buities reikmenų, kiti dairosi drabužių, elektronikos priedų ar pigesnių kasdienių daiktų. Dėl mažų kainų tokios platformos daug kam atrodo patrauklios.
Tačiau nuo liepos 1 dienos šis įprotis gali atsieiti brangiau. Europos Sąjunga nusprendė įvesti papildomą mokestį siuntoms iš Kinijos, todėl dalis pirkinių, kurie iki šiol atrodė beveik nieko nekainuojantys, netrukus gali prarasti savo pigumo pranašumą.
Šis pokytis aiškinamas noru apsaugoti Europos prekybininkus ir gamintojus, kuriems vis sunkiau konkuruoti su milžinišku kiekiu pigių prekių iš Azijos. Kartu pabrėžiama ir kita priežastis – siekis pažaboti trumpaamžių, greitai išmetamų daiktų srautą.
Nuo liepos – papildomas mokestis
Nuo liepos 1 dienos lietuviams, kaip ir kitiems europiečiams, teks mokėti papildomai už siuntas iš Kinijos. Numatyta, kad bus taikomas 3 eurų muitas kiekvienai siuntoje esančiai prekių rūšiai. Tai reiškia, kad net ir labai pigių užsakymų galutinė suma gali gerokai išaugti.
Pavyzdžiui, jeigu vienoje siuntoje bus užsakytos kojinės, batai ir suknelė, papildomas mokestis sudarys 9 eurus. Tokiu atveju skirtumas tarp anksčiau mokėtos ir naujos kainos taps labai juntamas. Būtent todėl prekybos sektoriaus atstovai sako, kad naujoji tvarka pirkėjams turės realų poveikį.
Iki šiol daug smulkių daiktų iš Kinijos buvo užsakomi dėl labai paprastos priežasties – jie kainuodavo itin mažai. Kai prekė, kainavusi eurą ar pusantro, pabrangs dar 3 eurais, daliai žmonių toks apsipirkimas taps kur kas mažiau patrauklus. Ypač tada, kai perkamos ne kelios, o daugiau skirtingų prekių.
Lietuviai perka daugiau nei Europos vidurkis
Siuntų mastas Europoje jau seniai tapo sunkiai aprėpiamas. Lietuvos muitinės duomenimis, pernai europiečiai užsisakė beveik 6 milijardus siuntų iš Kinijos. Lietuvoje tokių siuntų skaičius per metus viršijo 6 milijonus, o tai yra gerokai daugiau nei užpernai.
Vidutinė vienos tokios siuntos vertė siekia vos 5–6 eurus. Tai rodo, kad didžioji dalis užsakymų yra ne brangūs pirkiniai, o menkaverčiai daiktai, įvairūs aksesuarai ar smulkūs buities reikmenys. Būtent dėl to naujas 3 eurų mokestis keis ne prabangos, o kasdienio pigaus apsipirkimo logiką.
„DPD Lietuva“ atstovai pastebi, kad lietuviai iš Kinijos perka dažniau nei Europos vidurkis. Skaičiuojama, kad pas mus tokiuose elektroniniuose prekybos kanaluose apsiperka maždaug kas antras gyventojas. Tuo metu Lenkijoje ar Vokietijoje tokių pirkėjų yra maždaug trečdalis.
Kodėl Europa imasi tokio žingsnio?
Europos Sąjunga aiškina, kad tokiu mokesčiu siekia apsaugoti vietos gamintojus ir prekybininkus nuo milžiniškos konkurencijos. Pigi produkcija iš Kinijos užtvindė rinką, o europietiški verslai vis dažniau skundžiasi, kad su tokiomis kainomis varžytis darosi neįmanoma. Naujas muitų modelis turėtų bent iš dalies šį skirtumą sumažinti.
Vis dėlto verslo atstovai pripažįsta, kad trumpuoju laikotarpiu poveikis bus didelis, bet ilguoju – Kinijos prekybininkai gali prisitaikyti. Jie gali perkelti prekes į sandėlius Europoje, ieškoti kitų logistikos sprendimų ar rasti būdų, kaip išlaikyti patrauklias kainas. Kitaip tariant, rinka greičiausiai mėgins apeiti naujus ribojimus.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pabrėžia ir aplinkosauginį aspektą. Jo teigimu, daugelio tokių pigių daiktų naudojimo laikas yra labai trumpas, o kartais jie iš pakuotės keliauja beveik tiesiai į šiukšliadėžę. Dėl to Europa esą nusprendė, kad tokį srautą reikia riboti.
Pirkėjams – brangiau, verslui – lengviau
Prekybininkams Lietuvoje ši žinia naudinga, nes dalis pirkėjų gali dažniau atsigręžti į vietos parduotuves. Vis dėlto vartotojams tai reiškia paprastą dalyką – apsipirkimas brangs. Net pigiausi užsakymai nuo vasaros gali tapti nebe tokie viliojantys, kaip buvo iki šiol.
Jeigu užsakoma smulkmena kainuoja 1 eurą, pridėjus 3 eurų mokestį jos galutinė vertė išauga keturis kartus. Tokie pokyčiai ypač stipriai palies tuos, kurie iki šiol pirkdavo įvairius nebrangius niekučius vien dėl mažos kainos. Skirtumas taps akivaizdus.
Kita vertus, dalis gyventojų jau dabar abejoja tokio sprendimo logika. Viešojoje erdvėje dažnai keliama mintis, kad tos pačios kiniškos prekės jau seniai parduodamos ir Lietuvos parduotuvėse, tik gerokai brangiau. Dėl to ne vienam pirkėjui kyla klausimas, ar naujasis mokestis iš tiesų gins europinį gamintoją, ar tiesiog dar labiau pabrangins tą pačią produkciją.
Muitininkų dėmesys ne tik kainai
Muitinės pareigūnams tenka ne tik skaičiuoti siuntas ar stebėti naujas taisykles. Kilus įtarimams, kad siuntoje gali būti draudžiamų ar pavojingų daiktų, tokios prekės tikrinamos papildomai. Tai gali būti, pavyzdžiui, nesaugios baterijos ar kiti riziką keliantys gaminiai.
Labai dažnai tikrinamos ir siuntos, kuriose galimi intelektinės nuosavybės pažeidimai. Jeigu nustatoma, kad prekė yra klastotė, gavėjas jos negauna. Tokia siunta sulaikoma, o vėliau užpildomas sunaikinimo aktas.
Be to, muitininkams tenka sulaikyti ne tik kiniškas smulkmenas. Tarp sustabdomų siuntų būna ir iš kitų Europos šalių nelegaliai siunčiamų elektroninių cigarečių skysčių ar net narkotinių medžiagų. Tad kontrolė apima kur kas daugiau nei vien pigių internetinių pirkinių srautą.
Kas keisis toliau?
Kol kas aišku viena – nuo vasaros pirkimas iš Kinijos europiečiams taps brangesnis ir mažiau spontaniškas. Daliai žmonių tai gali reikšti mažesnį užsakymų skaičių, kiti ieškos būdų vienoje siuntoje susigrupuoti daugiau vienodų prekių. Rinka, kaip įprasta, mėgins prisitaikyti.
Tačiau pats principas jau keičiasi. Europa siunčia signalą, kad neberemia beribio pigių smulkmenų srauto, kuris spaudžia vietos verslą ir didina atliekų kiekį. Ar tai iš tiesų pakeis vartotojų elgesį, paaiškės po kelių mėnesių.
Kol kas lietuviams belieka viena – skaičiuoti atidžiau. Nes net ir mažas pirkinys, kuris iki šiol atrodė beveik nemokamas, nuo liepos gali kainuoti visai kitaip.
