Ženklai, kurių negalima ignoruoti: ekspertai paaiškina, kada snaudimas gali būti pavojingas
Dienos miegas daugeliui atrodo nekaltas įprotis, tačiau nauji ilgalaikio stebėjimo duomenys rodo, kad vyresniame amžiuje jis gali būti svarbus sveikatos signalas. Tyrėjai pabrėžia, kad svarbu ne tik tai, ar žmogus snaudžia, bet ir kaip dažnai, kiek laiko ir kuriuo paros metu.
Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai, analizuodami beveik dviejų dešimtmečių trukmės stebėjimą, nustatė ryšį tarp ilgesnio ir dažnesnio dienos miego bei didesnės mirtingumo rizikos vyresniems žmonėms. Didžiausia rizika siejama su snaudimu ryte.
„Ilgesnis, dažnesnis ir ankstyvas dienos miegas buvo susijęs su didesniu mirtingumu. Kiekviena papildoma dienos miego valanda atitiko maždaug 13 proc. didesnę riziką, o kiekvienas papildomas nusnūdimas per dieną – apie 7 proc. didesnę riziką“, – teigiama tyrėjų pateiktame apibendrinime.
Pasak tyrimo autoriaus, gydytojo Chenlu Gao, perteklinis miegas vyresniame amžiuje gali būti susijęs su neurodegeneraciniais procesais, širdies ir kraujagyslių ligomis bei bendra didesne sergamumo našta. Tyrėjai akcentuoja, kad dienos miegas pats savaime nebūtinai yra žalingas, tačiau gali atspindėti organizmo bandymą kompensuoti kitas problemas.
Ankstesni tyrimai rodo, kad dieną snaudžia reikšminga dalis vyresnio amžiaus žmonių, o vertinimai įvairuoja maždaug nuo 20 proc. iki 60 proc. Kai kuriais atvejais trumpas poilsis gali pagerinti budrumą ir savijautą, ypač jei nakties miegas buvo prastesnis.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad dažnas ir ilgas dienos miegas neretai siejamas su nediagnozuotomis būklėmis: miego apnėja, depresija, lėtiniais skausmais, širdies nepakankamumu, metaboliniais sutrikimais ar vaistų sukeliamu mieguistumu. Taip pat minima cirkadinio ritmo, vadinamojo biologinio laikrodžio, disbalanso tikimybė.
Ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį, jei dienos mieguistumas atsirado staiga, pradėjo kartotis kasdien, o snaudimas persikėlė į rytą ar pailgėjo iki kelių valandų. Tokiais atvejais verta pasitarti su šeimos gydytoju ir aptarti galimus tyrimus, įskaitant miego kokybės įvertinimą.
Taip pat primenama, kad ryškų nuolatinį mieguistumą gali lemti prasta nakties miego higiena, per mažas fizinis aktyvumas ir nereguliarus dienos režimas. Praktikoje dažnai padeda aiškus miego grafikas, daugiau šviesos pirmoje dienos pusėje ir trumpas, ribotos trukmės pogulis ankstyvą popietę, jei jis apskritai reikalingas.
