Pareigūnai imasi veiksmų: šiose Vokietijos stotyse situacija kelia daugiausia rūpesčių

Smurto statistika ir „karštieji taškai“

Vokietijoje daugėjant diskusijų dėl saugumo viešose erdvėse, geležinkelio stotys vis dažniau įvardijamos kaip vietos, kur smurtas matomas labiausiai. Federalinė policija nuo šio savaitgalio sustiprino patruliavimą dešimtyje didžiųjų miestų stočių, siekdama atgrasyti nuo nusikaltimų ir greičiau reaguoti į incidentus.

Pagal oficialiai skelbiamus 2025 metų duomenis, daugiausia smurtinių nusikaltimų fiksuota Leipcigo centrinėje stotyje, kur registruoti 859 atvejai. Toliau rikiuojasi Dortmundo centrinė stotis su 735 atvejais ir Berlyno centrinė stotis, kur užfiksuoti 654 smurtiniai nusikaltimai.

Platesnė statistika rodo, kad pernai Vokietijos geležinkelio stotyse iš viso registruota 27 800 smurtinių nusikaltimų. Į šį skaičių patenka ir 980 fiksuotų peilių atakų bei daugiau nei 2 200 užregistruotų seksualinių nusikaltimų.

Dar vienas ryškus rodiklis susijęs su pareigūnų saugumu: apie 5 660 smurto atvejų buvo nukreipti prieš federalinės policijos pareigūnus. Policija taip pat nurodo, kad įtariamieji dažniau buvo ne Vokietijos piliečiai nei vokiečiai, tačiau šis pjūvis savaime nepaaiškina priežasčių ir kelia klausimų dėl socialinių veiksnių.

Kodėl stotyse smurtas matomas labiau

Kriminologas Dirkas Baieris stotis vadina nusikalstamumo židiniais, tačiau pabrėžia, kad čia smurtas labiau matomas ir dėl intensyvesnio policijos darbo. Didesnis pareigūnų skaičius reiškia daugiau patikrinimų, daugiau fiksuojamų pažeidimų ir, atitinkamai, daugiau įrašų statistikoje.

„Mano požiūriu, Vokietijoje nėra didelės stoties, kuri būtų teritorija, į kurią neįmanoma eiti“, – sakė Dirkas Baieris.

Šį vertinimą papildo ir kasdienė realybė: net šalia problemų keliančių vietų, pavyzdžiui, Frankfurto prie Maino centrinės stoties, veikia parduotuvės, juda šeimos, o daliai žmonių apsipirkimas ar persėdimas nesukelia didesnio nerimo. Vis dėlto atvira narkotikų vartojimo ir socialinės atskirties problema aplinkinėse gatvėse kuria nesaugumo jausmą ir kelia politinį spaudimą ieškoti greitų sprendimų.

Siūlymai: kameros, daugiau patrulių ir draudimai

Saugumo priemonių kryptys Vokietijoje išsiskiria: dalis politikų labiau remia technologinius sprendimus, kiti akcentuoja fizinį pareigūnų buvimą. CDU atstovai viešai kalba apie didesnį vaizdo kamerų tinklą, kuris, jų teigimu, padėtų ir prevencijai, ir tyrimams, kartu mažinant policijos darbo krūvį.

Tuo metu Žaliųjų atstovai pabrėžia, kad vaizdo stebėjimas gali būti naudingas, bet negali pakeisti pareigūnų gatvėje. Jie kritikuoja sprendimą tūkstančius federalinės policijos pareigūnų skirti sienų kontrolei, argumentuodami, kad daugiau naudos duotų sustiprintas darbas būtent stotyse ir jų prieigose.

Lygiagrečiai plečiami ir konkretūs ribojimai. Bavarijoje kai kuriose stotyse nuo penktadienio iki sekmadienio įvedami ginklų draudimai, apimantys peilius ir pavojingus įrankius, o pareigūnams suteikiama teisė sustabdyti ir patikrinti asmenis net ir neturint konkretaus įtarimo.

Kelne nuo balandžio galioja alkoholio draudimas centrinėje stotyje, o vėliau jis išplėstas ir į kitas didžiąsias Reino-Rūro regiono stotis. „Deutsche Bahn“ taip pat gali taikyti savo taisykles, nes stočių teritorijose turi teisę nustatyti vidaus tvarką, įskaitant alkoholio vartojimo ribojimus.

Diskusijų fone primenama, kad smurtas transporto mazguose nėra vien Vokietijos problema. Pastaruoju metu panašūs incidentai, įskaitant išpuolius peiliu, fiksuojami ir kitose Europos šalyse, o tai rodo bendresnę tendenciją: dideli srautai, socialinė įtampa ir anonimiškumas sukuria aplinką, kurioje prevencijai reikia ne vienos priemonės.