Aptiko netikėtą pėdsaką Marse, mokslininkai kalba apie galimus gyvybės ženklus
NASA marsaeigis „Curiosity“ Marse aptiko daugiau organinių molekulių, kurios laikomos svarbiomis gyvybei reikalingos chemijos sudedamosiomis dalimis.
Rezultatai gauti atlikus cheminį eksperimentą, kuris iki šiol nebuvo vykdytas nė vienoje kitoje planetoje ar jos palydove.
Mokslininkai pabrėžia, kad aptiktos organinės medžiagos dar nėra įrodymas, jog Marse kada nors egzistavo gyvybė. Tokios molekulės gali susidaryti ir be biologinių procesų, be to, jų galėjo atnešti meteoritai.
Vis dėlto radiniai rodo, kad organinės medžiagos Marso uolienose gali išlikti itin ilgai. Pasak tyrėjų, tai reiškia, kad svarbūs Marso praeities chemijos pėdsakai galėjo būti išsaugoti daugiau kaip 3 mlrd. metų.
„Curiosity“ 2012 metais nutūpė Geilo krateryje, kuris laikomas senoviniu ežero dugnu. Ankstyvuoju Marso istorijos laikotarpiu planetoje, kaip manoma, galėjo būti ežerų ir upių, o skystas vanduo laikomas vienu svarbiausių gyvybei, kokią ją pažįstame, reikalingų veiksnių.
Eksperimentas buvo atliktas 2020 metais, analizuojant išgręžtą mėginį molingų uolienų zonoje, vadinamoje Mary Anning. „Curiosity“ panaudojo du mėgintuvėlius su reagentu TMAH, kuris padeda „išardyti“ organinę medžiagą ir tiksliau nustatyti jos sudėtį.
„Šis eksperimentas niekada nebuvo atliktas kitame pasaulyje“, – sakė astrobiologė Amy Williams.
Tyrėjų komanda pranešė aptikusi daugiau kaip 20 organinių molekulių, dalis jų Marse anksčiau nebuvo patikimai patvirtintos. Tarp jų nurodytas benzotiofenas, randamas ir kai kuriuose meteorituose bei asteroiduose, todėl tai sustiprina hipotezę, kad dalis organikos galėjo būti atnešta kosminėmis uolienomis.
Vienas aptiktas azoto turintis junginys mokslininkų apibūdinamas kaip galimas „pirmtakas“ chemijos grandinėse, kurios Žemėje siejamos su DNR statybinėmis dalimis. Tai nereiškia, kad Marse buvo DNR, tačiau rodo, jog prebiotinė chemija galėjo vykti ir būti išsaugota Marso uolienose.
Kodėl tai dar ne gyvybės įrodymas?
Organinės molekulės pačios savaime neatsako į klausimą, ar Marse kada nors gyveno mikroorganizmai. Norint pagrįsti tokį teiginį, paprastai reikia suderinti kelis nepriklausomus įrodymus, pavyzdžiui, specifines izotopų proporcijas, mineralogiją ir mikrostruktūras uolienose.
Mokslininkai pabrėžia, kad organika gali susidaryti ir geocheminiais keliais, nesusijusiais su gyvybe. Dėl to misijų tikslas vis dažniau yra ne vien aptikti organines medžiagas, bet ir nustatyti jų kilmę bei aplinkos sąlygas, kuriose jos susidarė.
Ką pakeis būsimos misijos?
Vienas tiesiausių būdų patikimiau atsakyti į klausimą apie galimą gyvybę būtų Marso mėginių pargabenimas į Žemę, kur juos galima tirti gerokai jautresniais laboratoriniais metodais.
„Perseverance“ jau yra surinkęs ir palikęs mėginių talpyklas būsimam paėmimui, tačiau Mars Sample Return programa pastaruoju metu patyrė didelių finansinių ir planavimo iššūkių.
Nauji „Curiosity“ rezultatai taip pat svarbūs technologiniu požiūriu, nes parodė, kad TMAH pagrįstos analizės metodas veikia kitoje planetoje. Tai gali būti pritaikyta būsimiems instrumentams, kurie ieškos sudėtingesnių organinių junginių ir vertins jų išlikimą skirtingose geologinėse aplinkose.
Europos kosmoso agentūros marsaeigis „Rosalind Franklin“, kuris turės galimybę gręžti gerokai giliau nei „Curiosity“, numatytas siųsti į Marsą 2028 metų pabaigoje, o NASA yra paskelbusi apie įsitraukimą į šios misijos įgyvendinimą. Gylesni gręžiniai laikomi perspektyviais, nes po paviršiumi organinės medžiagos geriau apsaugotos nuo radiacijos ir oksiduojančių sąlygų.
