Demencijos prevencija: trys įpročiai, kurie gali padėti apsaugoti atmintį ir sumažinti ligos riziką
Naujesni didelės apimties tyrimų apibendrinimai rodo, kad dalies demencijos atvejų galima išvengti keičiant kasdienius įpročius. Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią poveikį daro ne vienas stebuklingas sprendimas, o nuosekli kelių rizikos veiksnių kontrolė.
Demencija yra bendras terminas, apimantis progresuojančius atminties, mąstymo ir kasdienio funkcionavimo sutrikimus. Dažniausia jos forma – Alzheimerio liga, tačiau nemaža dalis atvejų siejama ir su kraujagysliniais pažeidimais, pavyzdžiui, po insultų ar dėl ilgalaikių širdies ir kraujagyslių ligų.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad ne kiekvienas užmaršumas reiškia demenciją. Su amžiumi dažniau pasitaikantis epizodinis neatidumas ar žodžio „užstrigimas“ gali būti normalus reiškinys, o demencijai būdingesni ryškūs pokyčiai, kai žmogui darosi sunku atlikti įprastas užduotis ar orientuotis pažįstamoje aplinkoje.
Fizinis aktyvumas ir mažiau sėdėjimo
Vienas svarbiausių veiksnių – reguliarus judėjimas. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo arba 75–150 minučių intensyvaus krūvio, o tai siejama ir su geresne smegenų kraujotaka.
Ne mažiau svarbu mažinti ilgo nepertraukiamo sėdėjimo laiką. Tyrimai rodo, kad dažnos trumpos pertraukos, kai atsistojama, paeina ar lengvai pajudama, gali padėti gerinti medžiagų apykaitos rodiklius ir kraujagyslių būklę, o tai ilgainiui svarbu ir smegenų sveikatai.
Miegas ir smegenų apsauga
Trečias dažnai akcentuojamas įprotis – kokybiškas miegas. Dauguma suaugusiųjų turėtų miegoti bent 7 valandas per parą, nes per miegą smegenys atlieka „valymo“ funkcijas, o nuolatinis miego trūkumas siejamas su prastesnėmis kognityvinėmis funkcijomis.
Tuo pačiu specialistai primena, kad demencijos riziką lemia daug veiksnių, įskaitant kraujospūdį, cholesterolį, diabetą, rūkymą, alkoholį, klausos sutrikimus ir socialinę izoliaciją. Lancet komisijos vertinimu, reikšminga dalis demencijos atvejų pasaulyje teoriškai galėtų būti atidėta arba išvengta mažinant šiuos modifikuojamus rizikos veiksnius.
„Demencijos prevencija prasideda ne senatvėje, o vidutiniame amžiuje, kai kraujagyslių rizikos veiksnių kontrolė ir aktyvus gyvenimo būdas duoda didžiausią ilgalaikę naudą“, – pabrėžia ekspertai, vertinantys naujausias tarptautines rekomendacijas.
Svarbu nepamiršti, kad atminties ar orientacijos sutrikimai, kurie kartojasi, stiprėja ar trukdo kasdienybei, yra priežastis kreiptis į šeimos gydytoją. Ankstyvas įvertinimas padeda atmesti grįžtamas priežastis, parinkti pagalbą ir, jei reikia, pradėti gydymą bei rizikos veiksnių korekciją.
