DI plėtra ir atleidimai: „Meta“ planuoja rinkti detalius darbo duomenis ir mažinti sąnaudas
„Meta“ darbuotojams pristatė naują iniciatyvą, kuria siekiama rinkti detalius duomenis apie darbą tarnybiniuose kompiuteriuose ir juos panaudoti DI modelių mokymui. Pasak užsienio žiniasklaidos, ši kryptis įmonėje siejama ir su planuojamomis sąnaudų mažinimo priemonėmis bei galimais atleidimais.
Skelbiama, kad viduje startuojanti programa vadinama „Model Capability Initiative“ ir numato labai išsamų veiklos fiksavimą. Tokie duomenys galėtų parodyti, kaip žmonės realiai atlieka kasdienes biuro užduotis, o vėliau tai būtų panaudota kuriant DI agentus, galinčius dalį veiksmų atlikti savarankiškai.
Kas būtų fiksuojama darbuotojų kompiuteriuose
Publikacijose teigiama, kad sistema galėtų registruoti pelės judesius, paspaudimus ir klaviatūros įvedimus, kitaip tariant, darbuotojo sąveiką su programomis ir dokumentais. Tokia praktika technologijų sektoriuje siejama su siekiu pagreitinti vadinamųjų kompiuterio naudojimo agentų kūrimą, kai DI mokosi ne iš teorinių pavyzdžių, o iš realių darbo scenarijų.
„Meta“ atstovas Andy Stone BBC teigė, kad modeliams reikia tikrų pavyzdžių, kaip žmonės naudojasi kompiuteriais kasdienėms užduotims atlikti, o surinkti duomenys esą nenaudojami kitais tikslais. Tačiau dalis darbuotojų tokius paaiškinimus vertina kritiškai, nes detalus sekimas kelia privatumo ir pasitikėjimo klausimų.
Atleidimų planai ir investicijos į DI
Remiantis straipsnyje pateikta informacija, „Meta“ sieja šias priemones su platesne restruktūrizacija ir gali mažinti darbuotojų skaičių maždaug 10 proc. Tai reikštų apie 8 000 darbo vietų, jei skaičiavimas būtų taikomas visai įmonės darbuotojų bazei.
Tuo pat metu įmonės vadovas Markas Zuckerbergas viešai akcentuoja, kad DI agentai artimiausiais metais reikšmingai pakeis darbo pobūdį, o mažesnės komandos galės įgyvendinti didesnius projektus. Tekste taip pat minima, kad 2026 metais „Meta“ galėtų skirti apie 131 milijardą eurų superintelekto krypties plėtrai, jei investicijos pasiektų straipsnyje nurodytą mastą.
Ką tai reikštų Europoje
Teisininkai ir akademikai atkreipia dėmesį, kad darbuotojų stebėsena Europoje vertinama griežčiau nei JAV, nes darbdavio taikomos priemonės turi atitikti būtinumo ir proporcingumo principus. Praktikos, panašios į klavišų registravimą, daugelyje Europos valstybių gali būti laikomos itin rizikingomis arba leistinomis tik išimtiniais atvejais.
Tokiose situacijose svarbus ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, nes darbuotojų elgsenos duomenys laikomi asmens duomenimis, o darbdavys privalo aiškiai pagrįsti tikslą, apimtį, saugojimo terminus, prieigos kontrolę ir darbuotojų teises. Dėl to neatmetama, kad plačiausiai tokie sprendimai galėtų būti diegiami JAV, o Europoje susidurtų su didesniais ribojimais.
Ši istorija atspindi platesnę tendenciją: įmonės vis aktyviau ieško būdų, kaip operacinius procesus paversti duomenimis ir juos panaudoti DI mokymui. Kartu tai didina įtampą tarp našumo siekio ir darbuotojų privatumo, o reguliuotojams kelia klausimą, kur turėtų būti riba tarp teisėto efektyvinimo ir perteklinės kontrolės.
