Mineralai, kalorijos ir nauda: sužinokite, ar melasa sveikesnė už cukrų ir koks jos poveikis organizmui
Melasa dažnai pristatoma kaip natūralesnė cukraus alternatyva, kuri tinka saldinti arbatą, kavą, košes, desertus ir kokteilius. Vis dėlto tai vis dar yra pridėtinis cukrus, todėl svarbiausias klausimas išlieka tas pats: kiek jos galima vartoti, kad nauda nenusvertų žalos.
Melasa yra cukraus gamybos šalutinis produktas, tirštas tamsus sirupas, gaunamas rafinuojant cukranendres arba cukrinius runkelius. Priklausomai nuo apdorojimo, ji gali būti šviesesnė arba tamsesnė, o vadinamoji juodoji melasa paprastai turi daugiau mineralų, nes iš jos pašalinta daugiau sacharozės kristalų.
Kas joje vertinga, o kas ne?
Melasoje yra angliavandenių, daugiausia cukrų, todėl ji išlieka kaloringa. JAV žemės ūkio departamento duomenimis, viename valgomajame šaukšte melasos yra apie 58 kilokalorijos, o tai reiškia, kad kasdien vartojant didesniais kiekiais, bendras energijos perteklius gali greitai augti.
Skirtumas nuo baltojo cukraus tas, kad melasa kartu suteikia ir tam tikrų mikroelementų. Joje aptinkama kalcio, magnio, kalio, geležies, taip pat vario ir seleno, tačiau šių medžiagų kiekiai priklauso nuo melasos rūšies ir gamybos būdo.
Kaulams – mineralai, bet ne stebuklas
Melasoje esantys kalcis ir magnis yra svarbūs normaliai kaulų būklei palaikyti, o pakankamas jų kiekis mityboje siejamas su mažesne osteoporozės rizika. Vis dėlto melasa neturėtų tapti pagrindiniu šių mineralų šaltiniu, nes kartu gaunama ir nemažai cukraus.
Praktikoje tvaresnis kelias kaulams išlieka tas pats: pakankamai baltymų, kalcio turintys produktai ar praturtinti gėrimai, vitaminas D, jėgos pratimai ir reguliarus judėjimas. Melasa gali būti tik nedidelis mitybos priedas, o ne gydymo ar profilaktikos pagrindas.
Ar melasa gali lėtinti žilimą?
Internete dažnai kartojamas teiginys, kad melasa dėl vario gali padėti plaukams ir net pristabdyti žilimą. Varis iš tiesų reikalingas normaliai pigmentacijai palaikyti, tačiau patikimų klinikinių įrodymų, kad melasos vartojimas reikšmingai stabdytų žilimą ar grąžintų natūralią plaukų spalvą, trūksta.
Dermatologai pabrėžia, kad žilimas dažniausiai yra genetikos ir amžiaus nulemtas procesas, o mitybos korekcijos padeda tik tada, kai nustatomas konkretus trūkumas. Todėl melasą verta vertinti kaip saldiklį su mikroelementais, bet ne kaip priemonę žilumui panaikinti.
Dar vienas svarbus niuansas – per didelis pridėtinių cukrų kiekis mityboje didina antsvorio, 2 tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja laisvuosius cukrus riboti iki mažiau nei 10 proc. paros energijos, o papildoma nauda pasiekiama sumažinus iki mažiau nei 5 proc., todėl melasą, kaip ir medų ar sirupus, verta vartoti saikingai.
Melasa virtuvėje tinka kepiniams, padažams ir marinatams, suteikia ryškesnį, karamelinį skonį. Tačiau ji neturėtų būti suvokiama kaip neribojamas cukraus pakaitalas, ypač žmonėms, kuriems svarbi gliukozės kontrolė ar kūno masės mažinimas.
Taip pat verta žinoti, kad maisto rinkoje pasitaiko nesąžiningų praktikų, kai melasa naudojama klastojant kitus produktus, pavyzdžiui, medų. Dėl to specialistai pataria rinktis aiškiai paženklintą produkciją ir, jei įmanoma, patikimų gamintojų produktus.
Apibendrinant, melasa gali būti skanesnė alternatyva rafinuotam cukrui, nes kartu suteikia mineralų ir biologiškai aktyvių medžiagų. Tačiau jos privalumai atsiskleidžia tik tada, kai ji vartojama kaip nedidelė raciono dalis, o ne kaip kasdienis pagrindinis saldiklis.
