Per metus viskas pasikeitė: ką technologijos jau padarė su mūsų kasdienybe?
Per pastaruosius kelerius metus technologijos mūsų kasdienybę pakeitė ne vien patogumo prasme. Jos iš esmės perbraižė tai, kaip dirbame, apsiperkame, bendraujame, mokomės ir tvarkome net pačius paprasčiausius reikalus.
Didžiausias pokytis tas, kad skaitmeninės paslaugos iš papildomo pasirinkimo tapo kasdieniu įpročiu. „Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos“ duomenimis, 2024 metais internetu naudojosi jau 5,5 mlrd. žmonių. Tai reiškia, kad skaitmeninė erdvė šiandien daugeliui yra nebe atskiras kanalas, o pagrindinė aplinka, kurioje vyksta darbas, prekyba, informacijos paieška ir ryšys su kitais.
Kasdieniai reikalai persikėlė į ekraną
Vienas ryškiausių pokyčių matomas vartojime. „Eurostato“ duomenimis, 2023 metais 75 proc. žmonių Europos Sąjungoje prekes ar paslaugas pirko internetu, kai 2013 metais tokių buvo 57 proc. Tai rodo ne tik augantį pasitikėjimą elektronine prekyba, bet ir pasikeitusį įprotį: daugelis pirmiausia ieško, lygina ir užsako internetu, o tik po to sprendžia, ar apskritai verta eiti į fizinę parduotuvę.
Panašiai pasikeitė ir santykis su viešosiomis paslaugomis. 2024 metais 70 proc. Europos Sąjungos gyventojų naudojosi valdžios institucijų svetaine ar programėle. Kitaip tariant, pažymos, informacija apie išmokas, formų pildymas ar asmeninių duomenų peržiūra vis dažniau vyksta ne prie langelio, o telefone ar kompiuteryje.
Technologijos pakeitė ir atsiskaitymus. „Europos Centrinio Banko“ 2024 metų tyrimas rodo, kad kasdieniuose mokėjimuose internetu atliekamų mokėjimų dalis euro zonoje išaugo iki 21 proc., o skaitmeniniai mokėjimo būdai naudojami vis dažniau. Vis dėlto šis pokytis nėra vien kryptingas žingsnis į „visiškai bekontaktę“ kasdienybę. Tas pats tyrimas rodo, kad daug žmonių vis dar nori išlaikyti grynųjų pinigų alternatyvą, o 58 proc. vartotojų nerimauja dėl privatumo skaitmeniniuose mokėjimuose.
Darbas ir mokymasis tapo lankstesni, bet ne visada lengvesni
Technologijos perrašė ir darbo rutiną. Nuotoliniai susitikimai, bendri dokumentai, debesijos įrankiai ir nuotolinė prieiga prie įmonės sistemų daugelyje sektorių tapo norma, o ne išimtimi. „Eurostato“ duomenimis, 2024 metais 52,9 proc. Europos Sąjungos įmonių rengė nuotolinius susitikimus internetu, o 60,2 proc. suteikė darbuotojams pilną nuotolinę prieigą prie el. pašto, dokumentų ir verslo programų.
Tai pakeitė ne tik darbo vietą, bet ir darbo tempą. Riba tarp darbo ir asmeninio laiko tapo lankstesnė, tačiau kartu ir trapesnė. Daugeliui žmonių technologijos suteikė daugiau laisvės, bet tuo pačiu padidino nuolatinio pasiekiamumo jausmą.
Mokymesi pokytis dar akivaizdesnis dėl dirbtinio intelekto. „EBPO“ skelbia, kad 2025 metais daugiau nei trečdalis žmonių OECD šalyse jau naudojo generatyvinio dirbtinio intelekto įrankius, o tarp studentų tokių buvo apie trys ketvirtadaliai. Tai reiškia, kad technologijos jau nebepadeda vien ieškoti informacijos. Jos vis dažniau dalyvauja rašant tekstus, planuojant užduotis, aiškinant sudėtingas temas ar net generuojant pirmąsias idėjas.
Daugiau patogumo, bet ir daugiau įtampos
Svarbiausia, kad technologijos ne tik palengvino gyvenimą, bet ir iškėlė naujų klausimų. „Pew Research Center“ 2025 metais nustatė, kad nemaža dalis žmonių jaučia, jog dirbtinis intelektas tampa jų kasdienybės dalimi greičiau, nei jie spėja tai kontroliuoti. Daugiau nei pusė apklaustųjų norėtų turėti daugiau kontrolės, kaip ši technologija naudojama jų gyvenime.
Būtent čia slypi svarbiausias pastarųjų metų pokytis. Technologijos šiandien veikia nebe kaip atskiri įrankiai, o kaip kasdienybės infrastruktūra. Jos leidžia greičiau apsipirkti, patogiau dirbti, lengviau susitvarkyti dokumentus ir akimirksniu pasiekti informaciją. Tačiau kartu jos verčia iš naujo svarstyti, kiek privatumo, dėmesio ir savarankiškumo esame pasirengę atiduoti mainais į patogumą.
Todėl atsakymas paprastas: per pastaruosius metus technologijos pakeitė ne tik mūsų įpročius. Jos pakeitė patį kasdienio gyvenimo ritmą. Ir panašu, kad šis pokytis dar tik įsibėgėja.
