Nauji sprendimai – naujos išlaidos? Kiek valdžios planai palies tavo piniginę
Lietuvos valdžios planuojami pokyčiai gyventojams kainuos nevienodai. Vieniems jie reikš didesnius mokesčius už būstą, brangesnį draudimą ar šildymą. Kitiems dalį šio smūgio sušvelnins auganti minimali alga, didesnės pensijos ir kylančios socialinės išmokos.
Svarbiausia suprasti viena: nėra vienos bendros sumos, kurią „sumokės visi“. Dalis pakeitimų nuo 2026 metų sausio 1 dienos jau įsigaliojo, tačiau jų poveikis priklauso nuo to, ar turi antrą būstą, kokias pajamas gauni, ar perki saldintus gėrimus, kokį draudimą moki ir kiek išleidi šildymui.
Kas keičiasi labiausiai?
Didžiausias paketas susijęs su mokesčiais. Finansų ministerija skelbia, kad priimtais pakeitimais į valstybės ir savivaldybių biudžetus 2026 metais planuojama papildomai surinkti 277,1 mln. Eur, o 2027 metais – 549,4 mln. Eur. Didžioji šių pinigų dalis nukreipiama gynybai.
Viena jautriausių vietų yra gyventojų pajamų mokestis. Nuo 2026 metų pajamoms iki 36 VDU taikomas 20 proc. tarifas, nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., o virš 60 VDU – 32 proc. Praktikoje tai reiškia, kad dauguma vidutines pajamas gaunančių darbuotojų didelio lūžio nepajus, tačiau aukštesnes pajamas gaunantys žmonės mokės daugiau.
Svarbus niuansas yra individuali veikla. Finansų ministerija pabrėžia, kad iki 35 000 Eur apmokestinamųjų pajamų per metus apmokestinimas iš esmės nesikeičia dėl mokesčių kredito. Todėl pasakojimas, kad „visi dirbantys individualiai dabar mokės gerokai daugiau“, būtų per daug supaprastintas.
Kita jautri sritis yra nekilnojamasis turtas. Pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimas nuo 2026 metų perduotas savivaldybėms. Tai reiškia, kad universalaus visai Lietuvai mokesčio čia nebėra: savivaldybės pačios nustato neapmokestinamąjį dydį, kuris negali būti mažesnis nei 450 000 Eur, ir tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. Todėl vienur žmogus gali nemokėti nieko, kitur mokėti daugiau, bet tikslus dydis priklausys nuo konkrečios savivaldybės sprendimų.
Aiškesnė tvarka taikoma kitam nekomerciniam turtui, tai yra ne pagrindiniam būstui. Iki 50 000 Eur vertės toks turtas neapmokestinamas. Toliau taikomi progresiniai tarifai. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, už 100 000 Eur vertės antrą būstą mokestis būtų apie 100 Eur per metus, nes 0,2 proc. tarifas taikomas tik 50 000 Eur daliai virš neapmokestinamos ribos. Už 300 000 Eur vertės tokį turtą mokestis jau būtų apie 700 Eur per metus.
Kur gyventojai išleis daugiau kasdien?
Daliai žmonių labiausiai pasijaus ne GPM ar NT mokestis, o smulkesni, bet kasdien matomi pokyčiai. Vienas jų yra PVM lengvatų peržiūra. Nuo 2026 metų lengvatinis 9 proc. tarifas daliai paslaugų pakeistas į 12 proc., o šildymui, karštam vandeniui ir malkoms PVM lengvata panaikinta.
Būtent čia ir slypi viena didžiausių buitinių išlaidų rizikų. Jei žmogus negauna kompensacijos už šildymą, jo sąskaitos gali didėti. Kiek tiksliai, priklauso nuo būsto, šildymo sezono ir suvartojimo, todėl vienos sumos visiems nėra. Tačiau bendra kryptis aiški: daliai namų ūkių šildymas taps brangesnis.
Brangs ir dalis ne būtiniausių pirkinių. Įvestas akcizas saldintiems gėrimams. Finansų ministerijos skaičiavimu, 1 litro gėrimas, priklausomai nuo cukraus kiekio, gali pabrangti nuo 0,09 iki 0,25 Eur. Tai nėra suma, kuri sukrėstų šeimos biudžetą, bet dažnai perkantiems tokius gėrimus per metus susidarys visai apčiuopiama papildoma suma.
Dar vienas pokytis, kurį gyventojai gali pajusti netiesiogiai, yra 10 proc. saugumo įnašas ne gyvybės draudimo įmokoms. Formaliai jį moka draudikai, tačiau praktikoje dalis šios naštos dažnai perkeliama klientui per didesnę draudimo kainą. Svarbi išimtis: fizinių asmenų privalomasis transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas šiuo įnašu neapmokestinamas.
Tai reiškia, kad labiau gali brangti būsto, KASKO, kelionių ar kitos ne gyvybės draudimo rūšys. Kiek tiksliai, priklausys nuo draudiko sprendimų, todėl šioje vietoje valdžios įvestas mokestis nebūtinai virs automatiškai tokiu pat galutiniu kainos šuoliu klientui. Tačiau tikimybė, kad bent dalis jo bus perkelta gyventojams, yra didelė.
Bet ne visiems tai reikš vien nuostolius
Jei žiūrėsime tik į mokesčių pusę, vaizdas atrodys niūrus. Tačiau tuo pat metu 2026 metų biudžete numatyta ir daugiau pajamų daliai gyventojų. Minimali mėnesinė alga pakelta iki 1 153 Eur prieš mokesčius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad MMA uždirbančio žmogaus pajamos po mokesčių padidės apie 69 Eur per mėnesį ir sieks 846 Eur.
Pensininkams taip pat numatytas augimas. Vidutinė senatvės pensija 2026 metais turėtų padidėti apie 80 Eur ir pasiekti 750 Eur, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – apie 810 Eur. Didėja ir vaiko pinigai, ir dalis kitų socialinių išmokų.
Todėl klausimas, kiek šie pokyčiai kainuos gyventojams, neturi vienodo atsakymo. Žmogui, kuris nuomojasi būstą, neturi antro nekilnojamojo turto, neperka saldintų gėrimų ir neturi papildomų draudimų, tiesioginis poveikis gali būti gana ribotas. Tuo tarpu žmogui, kuris turi antrą būstą, moka už būsto draudimą, daug išleidžia šildymui ir gauna aukštesnes pajamas, 2026-ieji gali reikšti jau visai apčiuopiamą papildomą naštą.
Todėl tiksliausia būtų sakyti taip: Lietuvos valdžia pasirinko ne vieną didelį mokestį visiems, o kelių skirtingų pakeitimų modelį. Dėl to daugumai gyventojų poveikis bus išskaidytas per skirtingas eilutes: šiek tiek daugiau už šildymą, brangesnis draudimas, galimas NT mokestis, šiek tiek brangesni kai kurie produktai. Ir būtent dėl to galutinė suma priklausys ne tiek nuo bendrų antraščių, kiek nuo kiekvieno žmogaus gyvenimo būdo, turto ir pajamų.
