Neįtikėtinas 11 mlrd. metų senumo svečias: kometa iš galaktikos pakraščių praskriejo pro mus
Į Saulės sistemą iš kitos žvaigždės atklydusi kometa 3I/ATLAS, pasak astronomų, greičiausiai susiformavo itin šaltoje ir izoliuotoje Paukščių Tako vietoje. Tokia išvada paskelbta po stebėjimų, kuriuos atliko Mičigano universiteto vadovaujama tyrėjų komanda.
3I/ATLAS yra tik trečiasis patvirtintas tarpžvaigždinis objektas, užfiksuotas praskriejęs pro mūsų kosminę kaimynystę. Mokslininkai taip pat svarsto, kad jis gali būti vienas seniausių: amžius gali siekti iki 11 milijardų metų, tai yra daugiau nei du kartus daugiau nei Saulės.
Kas išdavė kometos kilmę
Tyrėjai, pasitelkę Čilėje, Atakamos dykumoje veikiančią ALMA observatoriją, kometą stebėjo praėjusių metų rudenį. Analizė parodė neįprastai didelę deuterio, vadinamojo sunkaus vandenilio, koncentraciją kometos vandenyje.
Toks izotopų santykis paprastai rodo susidarymą labai žemoje temperatūroje, kai ledo chemija kinta kitaip nei šiltesnėse protoplanetinėse sistemose. Tyrimo autorė Teresa Paneque-Carreno pažymėjo, kad tai leidžia įtarti kilmę regione, kuris buvo gerokai šaltesnis nei aplinka, kurioje formavosi mūsų Saulės sistema.
„Sujungus šias dėlionės detales galima geriau suprasti, kokios buvo planetų formavimosi sąlygos labai ankstyvaisiais laikais“, – sakė T. Paneque-Carreno.
Ką apie 3I/ATLAS dar žinome
Kometą praėjusią vasarą aptikus astronomams, NASA ir Europos kosmoso agentūra spėjo nukreipti į ją kelis kosminius teleskopus. Spalį objektas praskriejo pro Marsą, o gruodį priartėjo arčiausiai Žemės, nors pavojaus nekėlė.
Dabar 3I/ATLAS jau yra už Jupiterio orbitos ribų ir tolsta iš Saulės sistemos visam laikui, todėl ją be specialios įrangos gali stebėti tik profesionalai. Pagal Hubble kosminio teleskopo vertinimus, branduolio skersmuo gali siekti maždaug nuo 440 metrų iki 5,6 kilometro.
Kometos greitis taip pat įspūdingas: ji tolsta maždaug 220 000 kilometrų per valandą greičiu. Tiksli jos kilmės vieta kol kas nenustatyta, tačiau cheminiai „pirštų atspaudai“ rodo, kad ji atsirado aplinkoje, kur galėjo būti mažiau žvaigždžių kaimynystės šildymo ir daugiau izoliuoto šalčio.
Kontekstas: dar tik trečias toks svečias
Pirmasis plačiai aptartas tarpžvaigždinis svečias buvo 2017 metais Havajuose teleskopais pastebėtas Oumuamua. 2019 metais užfiksuota kometa 2I/Borisov, pavadinta ją pastebėjusio astronomo vardu. 3I/ATLAS šią trumpą eilę papildo kaip dar vienas retas pavyzdys, leidžiantis tiesiogiai tirti medžiagą, atkeliavusią iš kitų planetinių sistemų.
Mokslininkų teigimu, tokie objektai yra natūralūs „mėginiai“, padedantys lyginti, kaip skirtingose galaktikos vietose formuojasi ledas, dulkės ir planetas kurianti medžiaga. Kuo daugiau bus aptinkama tarpžvaigždinių kometų ir asteroidų, tuo tiksliau bus galima vertinti, ar mūsų Saulės sistemos cheminė raida yra išskirtinė, ar greičiau tipiška.
