100 tūkst. metų tylėjęs Methanos ugnikalnis: mokslininkai ištyrė, kas slėpėsi po paviršiumi
Daugiau nei 100 tūkstančių metų Graikijos Methanos ugnikalnis atrodė visiškai ramus: nebuvo nei išsiveržimų, nei pelenų, nei lavos, todėl jis dažnai buvo laikomas užgesusiu arba bent jau giliai užmigusiu. Tačiau nauji geologiniai tyrimai rodo, kad po paviršiumi tuo metu vyko nuolatiniai procesai, galintys keisti požiūrį į daugelio pasaulio ugnikalnių riziką.
Methana yra maždaug 50 kilometrų nuo Atėnų, vulkaniniame regione, kuriame tektoniniai procesai formuoja sudėtingą ir aktyvią žemės gelmių sistemą. Nors paviršiuje ilgą laiką nematyta jokių aiškių ženklų, mokslininkai nustatė, kad magma ugnikalnio gelmėse buvo ne tik susidariusi, bet ir kaupėsi.
Kas atskleidė ugnikalnio istoriją
Tyrėjų komanda, vadovaujama Ciuricho ETH mokslininkų, rekonstruodama Methanos raidą rėmėsi itin tvirtais mineralais, vadinamais cirkonais. Šie mikroskopiniai kristalai formuojasi magmoje ir gali išsaugoti informaciją apie jų susidarymo laiką bei sąlygas, todėl leidžia atsekti magminių procesų chronologiją.
Išanalizavus daugiau nei 1 200 cirkono kristalų, buvo atkurta maždaug 700 tūkstančių metų trukmės ugnikalnio istorija. Rezultatai parodė, kad Methana nebuvo geologiškai miręs: magma giliai po žeme buvo gaminama ir telkėsi ilgais intervalais, net jei paviršiuje tai neatsispindėjo.
Kodėl ugnikalnis gali tylėti taip ilgai
Vienas svarbiausių paaiškinimų susijęs su vadinamąja drėgna, vandens turtinga magma. Toks magmos tipas gali lengviau kristalizuotis, tapti klampesnis ir lėčiau kilti į viršų, todėl ugnikalnis gali atrodyti ramus net tada, kai gelmėse formuojasi dideli magmos telkiniai.
Mokslininkai pabrėžia, kad tokia būsena gali trukti labai ilgai ir būti sunkiai pastebima įprastais stebėjimo metodais, jei paviršiuje nėra aiškių deformacijų ar dujų emisijų. Dėl to geologinė tyla nebūtinai reiškia, kad ugnikalnis iš tiesų yra užgesęs.
Ką tai reiškia kitų ugnikalnių rizikai
Tyrimo autoriai teigia, kad Methanos atvejis gali būti perspėjimas vertinant ugnikalnius, kurie ilgą laiką nerodo aktyvumo. Kai kuriais atvejais jie gali būti ne užgesę, o tiesiog kaupiantys magmą gelmėse, o galimas suaktyvėjimas teoriškai gali įvykti greičiau, nei tikimasi, ir ne visada palikdamas akivaizdžių išankstinių ženklų.
Tai nereiškia, kad Methanos išsiveržimas neišvengiamas, tačiau toks tyrimas keičia rizikos vertinimo logiką: vien istorinis tylos laikotarpis nėra pakankamas argumentas laikyti ugnikalnį saugiu. Mokslininkai ragina į ugnikalnių klasifikavimą žiūrėti atsargiau ir plačiau taikyti giluminius tyrimo metodus, kurie atskleidžia, kas vyksta po paviršiumi.
„Ilga ramybės fazė gali klaidinti, nes magmos sistema gali išlikti aktyvi ir kaupti energiją gelmėse“, – teigiama tyrime aprašomoje išvadoje.
