Mokslininkai fiksuoja pokyčius Atlante: nauji tyrimai parodė, kaip jie paveiks kasdienį orą
Atlantoje fiksuojamas vieno svarbiausių planetos vandenyninių mechanizmų silpnėjimas, kuris gali reikšmingai paveikti Europos orus ir klimatą. Nauja analizė, paskelbta žurnale „Science Advances“, remiasi maždaug dviejų dešimtmečių tiesioginiais giliavandenių srovių matavimais ir rodo nuoseklų AMOC sistemos silpnėjimo signalą.
AMOC, arba Atlanto meridianinė apvertimo cirkuliacija, veikia kaip didžiulis šilumos pernašos konvejeris. Ji perneša šiltą, sūresnį vandenį iš tropikų į Šiaurės Atlantą, kur šis atvėsta, tampa tankesnis, grimzta ir giliuose sluoksniuose grįžta į pietus.
Kodėl AMOC svarbi Europai
Būtent ši cirkuliacija yra viena priežasčių, kodėl Europa, palyginti su panašiomis platumomis Šiaurės Amerikoje, dažnai patiria švelnesnes žiemas. AMOC susilpnėjimas siejamas ne su vienu konkrečiu reiškiniu, o su platesniais klimato sistemos pokyčiais, įskaitant vandenynų šiltėjimą ir gėlo vandens patekimą į Šiaurės Atlantą dėl ledynų tirpsmo.
Mokslininkai seniai įspėja, kad didelis AMOC silpnėjimas ar staigesnis lūžis galėtų perbraižyti kritulių ir audrų trajektorijas, keisti temperatūrų pasiskirstymą regione. Tai būtų juntama ne tik kasdienėje meteorologijoje, bet ir energetikos paklausoje, žemės ūkyje bei pakrančių rizikose.
Kuo naujas tyrimas skiriasi
Iki šiol AMOC raida dažnai buvo vertinama pasitelkiant klimato modelius ir netiesioginius rodiklius, todėl išlikdavo didesnė neapibrėžtis. Naujausiame darbe akcentuojami tiesioginiai matavimai: naudojami jūros dugne inkaruoti sensorių tinklai vakariniame Atlanto pakraštyje, fiksuojantys dugno slėgį ir vandens savybes didesniame nei 1 000 metrų gylyje.
Tokie matavimai leidžia geriau atskirti sezoninius svyravimus nuo ilgalaikės tendencijos. Tyrime teigiama, kad per pastaruosius maždaug 20 metų giliavandenis pietų krypties srautas vakariniame Atlanto pakraštyje silpnėjo nuosekliai įvairiose platumose, o tai vertinama kaip platesnio masto cirkuliacijos pokyčio požymis.
Ką tai gali reikšti ateičiai
AMOC laikoma vienu iš vadinamųjų klimato sistemos lūžio taškų, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad trumpalaikiai stebėjimai dar nereiškia artėjančio staigaus kolapso. Vis dėlto nuoseklus silpnėjimo signalas stiprina argumentą, kad vandenynų cirkuliacija jau reaguoja į žmogaus sukeltą klimato kaitą, o jos pasekmės gali stiprėti didėjant pasauliniam atšilimui.
Europos kontekste svarbiausia žinia yra praktinė: kuo tiksliau matuojama AMOC ir geriau suprantami jos pokyčiai, tuo patikimesnės tampa ilgalaikės prognozės ir prisitaikymo planai. Tai apima pasirengimą didesniems kritulių kontrastams, pakrančių rizikoms, taip pat energijos ir maisto sistemų atsparumo stiprinimą.
„Per pastaruosius du dešimtmečius nustatėme nuoseklų giliavandenio pietų krypties pernašos mažėjimą įvairiose platumose“, – teigiama tyrimo išvadose, akcentuojant, kad pokytis nėra vien lokalus ar atsitiktinis.
Tyrėjai taip pat pabrėžia, jog vakariniame Atlanto pakraštyje pokyčiai gali pasimatyti greičiau nei kitose baseino dalyse, todėl ši zona tampa savotiška ankstyvo perspėjimo erdve. Dėl to tikimasi, kad stebėsenos tinklai ir toliau bus plečiami, o jų duomenys naudojami tikslinant tiek regioninius, tiek pasaulinius klimato scenarijus.
