Amarai užpuolė slyvą? Sodininkai atskleidė kaip be jokios chemijos sustabdyti jų dauginimąsi

Ankstyvą pavasarį slyvos ypač vilioja kenkėjus, nes jauni lapai ir ūgliai būna minkšti, sultingi ir turtingi azoto. Būtent tada dažniausiai pasirodo amarai, voratinklinės erkės ir vaisėdžių lervos, galinčios pakenkti žiedams bei užuomazgoms.

Kenkėjai dažnai įsiveisia staiga, nes šiuo metu augalas dar nėra sukūręs pilnos natūralios apsauginės dangos. Jei lapai pradeda riestis, lipti, matosi smulkūs vabzdžiai arba gelsvėjimas, delsti neverta: pažeidimai silpnina medį ir mažina būsimą derlių.

Kas dažniausiai puola slyvas?

Dažniausias „kaltininkas“ yra amarai, siurbiantys sultis iš jaunų lapų ir ūglių, todėl augimas sulėtėja, o lapai deformuojasi. Kartu neretai atsiranda lipčius, kuris pritraukia skruzdėles ir sudaro sąlygas vystytis suodligei.

Ne mažiau žalingos voratinklinės erkės, kurios minta lapo apatine puse ir ilgainiui sukelia gelsvėjimą bei lapų džiūvimą. Žydėjimo metu problemų gali pridaryti ir vaisėdžiai, kai kiaušinėliai dedami į žiedus, o lervos pažeidžia vaisių užuomazgas.

Namų priemonės purškimui

Jei norisi pradėti nuo švelnesnių, aplinkai palankesnių sprendimų, sodininkai dažnai renkasi dilgėlių raugą. Jis vertinamas dėl mineralinių medžiagų, kurios stiprina augalą, o taip pat dėl kvapo ir sudėties, galinčios sumažinti amarų aktyvumą.

Ruošiant priemonę, šviežios dilgėlės smulkinamos, užpilamos vandeniu ir paliekamos rūgti, o prieš purškiant skiedžiama maždaug 1:5 arba 1:10. Purškiama ant lapų, o dalis tirpalo patekę į dirvą gali netiesiogiai prisidėti prie medelio būklės gerinimo.

Kita populiari priemonė yra kraujažolių ištrauka. Joje esantys biologiškai aktyvūs junginiai dažnai minimi kaip galintys apsunkinti smulkių kenkėjų, ypač amarų, plitimą ant jaunų slyvos ūglių.

Tokiai ištraukai paprastai imama apie 1 kilogramą šviežios žaliavos, užpilama 10 litrų vandens ir paliekama keliolikai valandų, tuomet nukošiama. Prieš naudojimą įprasta papildomai skiesti maždaug 1:10, kad purškalas būtų švelnesnis lapams.

Kaip dažnai kartoti purškimą?

Augalinės priemonės dažniausiai veikia trumpiau nei cheminiai produktai, todėl svarbiausia yra reguliarumas. Praktikoje purškimai neretai kartojami kas 10 dienų, ypač pumpurų brinkimo ir žydėjimo laikotarpiu.

Jei po purškimo smarkiai palijo, apsauginė plėvelė nuo lapų gali nusiplauti, todėl purškimą verta pakartoti. Geriausia purkšti šiltą, bet apsiniaukusią dieną, kad tirpalas neišdžiūtų per greitai ir nenudegintų lapų.

Norint ilgalaikio rezultato, svarbu ir bendros priežiūros detalės: per didelis tręšimas azotu skatina itin sultingą augimą, kurį kenkėjai ypač mėgsta. Taip pat pravartu stebėti skruzdėles, nes jos dažnai „gano“ amarus ir padeda jiems plisti po medį.