Archeologai aptiko įrodymų, jog ankstyvieji žmonės metė iššūkį šaltam klimatui ir ieškodami maisto atsikraustė į Papua Naujosios Gvinėjos aukštikalnes jau prieš 50000 metų.
Tikėtina, jog panašiu metu į aukščiau jūros lygio esančias vietoves žmonės migravo ir kitose pasaulio dalyse.
Darbuodamiesi penkiose kasinėjimo vietose apie 2000 m virš jūros lygio mokslininkai iš Papua Naujosios Gvinėjos, Australijos ir Naujosios Zelandijos rado apdegusių pandano medžio riešutų kevalų ir akmeninių įrankių. Šie radiniai radioaktyviosios anglies metodu datuojami iki 50000 metų.
„Tai pirmas įrodymas apie tokiame aukštyje gyvenusius žmones anksčiausiais laikais, – teigė antropologijos profesorius Glennas Summerhayesas iš Otago universiteto Naujojoje Zelandijoje. Pandano medžio lapus ir į ananasą panašius vaisius išties galėjo naudoti žmonės. Mokslininkai taip pat rado iš batatų gaminto krakmolo gabalėlių. Jų įsitikinimu, tai tikriausiai buvo iš žemiau buvusių šiltesnio klimato vietų atsinešti maisto produktai.
Ankstyvieji naujakuriai išvalydavo žemę aukštikalnėse, kad galėtų kultivuoti šiuos augalus, įsitikinęs G. Summerhayesas. Rasti akmens kirviai tikriausiai buvo naudojami augmenijai iškirsti bei miškams valyti, kad pasodintiems augalams pakaktų saulės šviesos. Tokiame aukštyje temperatūra karščiausią dieną pakildavo iki dvidešimties laipsnių Celsijaus, o naktį nukrisdavau žemiau nulio. „Jie tikriausiai turėjo kažkokius drabužius. Jeigu tokiame aukštyje neturėtum aprangos, mirtum sušalęs”, – pastebėjo mokslininkas.
Ankstyvieji kolonistai į Papua Naująją Gvinėją tikriausiai atkeliavo kirsdami vandens telkinius iš Pietryčių Azijos. Manoma, kad jie vyko į Sahulą, kuris tuo metu buvo vientisa žemės masė, sudaryta iš nūdienos Australijos, Papua Naujosios Gvinėjos ir Tasmanijos, prieš šioms suskylant į atskirus fragmentus prieš maždaug 10000 metų.
