Laimė ateina daug vėliau, nei manai: mokslininkai nurodė netikėtą amžių

Daugelis yra įsitikinę, kad pats laimingiausias gyvenimo etapas – jaunystė, kai atvira atrodo visa ateitis. Tačiau nauji tarptautiniai tyrimai piešia kitokį vaizdą. Paaiškėjo, kad daugiausia pasitenkinimo gyvenimu žmonės dažniausiai patiria gerokai vėliau, maždaug apie penkiasdešimtuosius gyvenimo metus.

Globaliniame klestėjimo tyrime apklausta daugiau kaip 200 000 žmonių iš daugiau nei 20 valstybių. Analizuodami atsakymus mokslininkai bandė nustatyti, kokiame amžiuje žmonės jaučiasi laimingiausi ir kas labiausiai prisideda prie šio jausmo kasdienybėje.

Jaunystė: viltys ir įtampa

Tyrimo duomenys rodo, kad 18–29 metų žmonės neretai išgyvena sudėtingą laikotarpį. Nors iš šalies jaunystė atrodo nerūpestinga, jauni suaugusieji dažnai susiduria su prastesne emocine savijauta, nerimu dėl ateities ir nuolatiniu savęs ieškojimu.

Dalis jų jaučiasi neturintys aiškios gyvenimo krypties, kankinami abejonės dėl profesijos, santykių ir finansinio stabilumo. Nemažai jaunuolių gyvena nuomos būstuose, dirba mažai apmokamus arba laikinius darbus ir jaučia spaudimą kuo greičiau pasiekti tradicinius sėkmės ženklus.

Mokslininkai pažymi, kad šiandienos ekonominės ir socialinės sąlygos kelia jaunimui didelius lūkesčius, bet kartu sudaro kliūtis juos įgyvendinti. Būsto kainos, brangstantis aukštasis mokslas, konkurencinga darbo rinka – visa tai didina nerimą ir mažina pasitenkinimą gyvenimu ankstyvoje suaugystėje.

Kodėl laimė dažnai ateina po 50?

Analizuojant apklausų rezultatus paaiškėjo, kad daugumos žmonių savijauta ir pasitenkinimas gyvenimu palaipsniui gerėja sulaukus vidutinio amžiaus, o aukščiausias taškas dažnai pasiekiamas netoli 50 metų ribos. Tai prieštarauja stereotipui, esą brandus amžius susijęs vien su nuosmukiu.

Mokslininkai šį reiškinį aiškina keliais veiksniais. Pirmiausia, dalis žmonių šiuo laikotarpiu jau būna pasiekę didesnį finansinį stabilumą, geriau pažįsta save ir savo ribas, yra priėmę svarbiausius gyvenimo sprendimus. Tai sumažina nuolatinį spaudimą rinktis ir lygintis su kitais.

Be to, apie 50-uosius metus dažnai būna susikūrusios tvirtesnės socialinės šaknys: ilgesni santykiai, artimesni ryšiai su šeima, stipresnis įsitvirtinimas bendruomenėje. Tyrimai rodo, kad būtent šie veiksniai yra svarbesni laimei nei karjeros laipteliai ar materialūs pasiekimai.

Ryšiai su žmonėmis – svarbiausias veiksnys

Nagrinėdami skirtingo amžiaus grupes, mokslininkai pabrėžė socialinių ryšių reikšmę. Žmonės, kurie palaiko artimus santykius su šeima, draugais, aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje ar randa prasmę religinėse praktikose, dažniausiai įvertina savo gyvenimą geriau.

Reguliarūs bendri pietūs, pokalbiai su artimaisiais, dalyvavimas bendruomenės renginiuose – tai paprasti, bet labai daug laimei duodantys veiksmai. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad būtent šie kasdieniai įpročiai padeda išlaikyti emocinį stabilumą ir suteikia žmonėms jausmą, jog jie yra reikalingi ir svarbūs.

Emocinė parama ir priklausymo jausmas ypač svarbūs tuomet, kai žmogus susiduria su iššūkiais – ligomis, netektimis, darbo pokyčiais ar finansiniais sunkumais. Turėdami patikimą artimųjų ratą, žmonės šias situacijas pergyvena lengviau ir greičiau atgauna vidinę pusiausvyrą.

Ką iš tiesų galime kontroliuoti?

Nors ekonominės sąlygos, politiniai sprendimai ar globalūs įvykiai nuo mūsų mažai priklauso, tyrimo autoriai pabrėžia, kad žmogus turi didelę įtaką tam, kaip kuria savo kasdienybę. Tai ypač svarbu kalbant apie laimės jausmą ilgalaikėje perspektyvoje.

Žmonės gali rinktis, ar skirti laiko santykiams, ar išmokti geriau pasirūpinti fizine ir psichine sveikata, ar ugdyti stabilų dienos ritmą. Net ir sudėtingomis aplinkybėmis sąmoningas sprendimas bendrauti su artimaisiais, daugiau judėti, mažinti žalingus įpročius ar ieškoti prasmingos veiklos daro apčiuopiamą poveikį savijautai.

Psichologai primena, kad laimė nėra statiška būsena. Tai labiau procesas, kurį nuolat veikia mūsų sprendimai, santykiai ir požiūris į patirtis. Sulaukus brandesnio amžiaus žmonės dažnai išmoksta lengviau priimti neišvengiamus pokyčius ir mažiau graužtis dėl to, ko kontroliuoti negali.

Laimė nepriklauso nuo amžiaus normų

Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad laimė nėra susieta su konkrečia gimimo data ar visuomenės sugalvotomis normomis. Nereikia jaustis nepavykusiu vien todėl, kad 30 ar 40 metų dar nepasiekėte to, ką kiti laiko sėkme.

Daugeliui žmonių geriausi gyvenimo metai ateina vėliau, kai susiformuoja aiškesnės vertybės, santykiai tampa gilesni, o požiūris į save – atlaidesnis. Mokslininkai ragina laimę suvokti ne kaip tikslą jaunystėje, o kaip ilgalaikį kelią, kuriame svarbiausia – prasmingi ryšiai ir sąmoningi pasirinkimai.

Todėl, nepriklausomai nuo to, kiek jums metų, verta atsigręžti į kasdienybę: su kuo leidžiate laiką, kokias veiklas renkatės ir kiek vietos skiriate ryšiams su jums brangiais žmonėmis. Būtent čia, o ne skaičiuje pase, dažniausiai slypi tikroji laimės formulė.