Į kavą deda grybus ir kolageną: funkcinė kava išpopuliarėjo akimirksniu, dedami priedai žada stebuklus

Kava daugeliui yra kasdienis ritualas, o tyrimai rodo, kad saikingas jos vartojimas gali būti siejamas su nauda sveikatai. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau siūloma vadinamoji funkcinė kava, į kurią dedama bioaktyvių priedų. Populiariausi jų – vaistinių grybų ekstraktai, adaptogenai ir hidrolizuotas kolagenas.

Šį trendą stiprina augantis susidomėjimas produktais, kurie ne tik suteikia energijos, bet ir žada papildomą poveikį savijautai. Vis dėlto mokslo požiūriu tokie pažadai priklauso nuo dviejų dalykų: ar priedas turi įrodytą poveikį žmonėms ir ar kavoje jo yra pakankama dozė. Praktikoje čia dažnai atsiranda atotrūkis tarp reklamos ir realybės.

Grybų ekstraktai: mechanizmai žinomi, efektai ne visada

Funkcinėje kavoje dažniausiai sutinkami reishi, čaga ar liūto karčiai (Hericium erinaceus). Šiuose grybuose aptinkami beta gliukanai, kurie siejami su imuninės sistemos aktyvumu, nes gali veikti tam tikras imuninės sistemos ląsteles. Toks mechanizmas yra gana gerai aprašytas laboratoriniuose tyrimuose.

Liūto karčių grybas dažnai minimas dėl galimos sąsajos su nervų augimo faktoriumi, kuris svarbus nervų sistemos procesams. Vis dėlto žmogaus klinikinių tyrimų, ypač su aiškiais praktiniais rezultatais, yra mažiau, o naudotos dozės neretai viršija tai, kas realiai patenka į vieną kavos porciją. Dėl to pažadai apie ryškų atminties ar koncentracijos „šuolį“ dažnai yra per drąsūs.

Dažnai kartojamas ir teiginys, kad grybų kava padeda lieknėti. Kofeinas iš tiesų gali trumpam padidinti termogenezę ir budrumą, todėl kava gali palengvinti režimo laikymąsi. Tačiau patikimų įrodymų, kad vien grybų ekstraktai kavoje reikšmingai mažintų svorį, šiuo metu trūksta.

Adaptogenai: daugiau duomenų, bet svarbios dozės

Adaptogenai apibūdinami kaip augalinės medžiagos, padedančios organizmui prisitaikyti prie streso, veikdamos streso reguliavimo sistemas. Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių – ašvaganda, kurios tyrimuose su žmonėmis fiksuotas streso rodiklių mažėjimas ir subjektyviai geresnė savijauta. Vis dėlto ir čia svarbiausia, kiek veikliosios medžiagos realiai gaunama.

Adaptogenų poveikis dažniausiai vertinamas ne kaip „raminamasis“, o kaip organizmo reakcijos į apkrovas subalansavimas. Tyrimuose taip pat nagrinėjama galima įtaka nuotaikos ir įtampos reguliavimui svarbioms medžiagoms, tačiau rezultatai priklauso nuo individualių skirtumų. Jei produkto sudėtis aiški ir dozės adekvačios, adaptogenų kava gali būti labiau pagrįstas pasirinkimas nei grybų ekstraktų mada.

Kolagenas kavoje: grožiui, bet ne stebuklams

Kava su kolagenu dažniau siejama su odos būkle ir estetika. Tyrimai rodo, kad hidrolizuoto kolageno peptidų vartojimas gali būti susijęs su odos elastingumo ir drėgmės rodiklių pagerėjimu, ypač vartojant reguliariai. Tačiau tai nereiškia, kad kolagenas „tiesiogiai virsta“ oda ar sąnariais.

Kolageno peptidai veikia kaip signalai, skatinantys organizmo procesus, o ne kaip paruoštas statybinis blokas, kuris nukeliauja į konkrečią vietą. Pati kava čia iš esmės yra tik patogus „nešiklis“, padedantis nepamiršti įpročio. Labai aukšta temperatūra teoriškai gali paveikti dalį baltymų struktūrų, todėl gamintojų rekomendacijų laikymasis turi praktinę prasmę.

Apibendrinant, funkcinė kava gali būti patogi forma papildyti racioną tam tikromis medžiagomis, tačiau ji nėra universali priemonė sveikatai ar figūrai. Jei pasirenkamas toks produktas, verta vertinti sudėtį, standartizuotų ekstraktų kiekį, kofeino dozę ir realius, mokslo duomenimis paremtus lūkesčius. Kitaip tariant, naudos gali būti, bet stebuklų tikėtis neverta.