Virtuvės triukas, kurį atranda vis daugiau žmonių: sultinys tampa sodresnis ir tirštesnis bei pagalba sąnariams

Vištų pėdutės dažnai laikomos menkaverčiu produktu, tačiau virtuvėje jos vertinamos dėl vienos priežasties: ilgai verdamos išskiria daug želatinos. Būtent ji suteikia sultiniui sodrumo, tirštumo ir švelniai „lipnią“ tekstūrą, kuri ypač juntama atvėsus.

Šis efektas dažnai liaudiškai vadinamas natūraliu sąnarių tepalu, nors mediciniškai tai tik vaizdingas palyginimas. Vis dėlto vištų pėdutės yra turtingos jungiamojo audinio, kremzlių ir kolageno, o verdant kolagenas dalinai virsta želatina.

Kas iš tiesų naudinga?

Kolagenas yra baltymas, svarbus odai, sausgyslėms, raiščiams ir kremzlėms, o želatina sudaryta iš tų pačių aminorūgščių. Dėl to sultinys iš vištų pėdučių gali būti papildomas baltymų šaltinis, ypač žmonėms, kurie nori į mitybą įtraukti daugiau lengvai panaudojamų baltymų.

Tačiau vien sultinio nepakanka spręsti sąnarių problemoms, ypač jei skausmas ar sustingimas kartojasi. Sąnarių būklei didžiausią įtaką paprastai daro bendra mityba, kūno svoris, fizinis aktyvumas, gretutinės ligos ir gydytojo paskirtas gydymas, o ne vienas produktas.

Kaip naudoti sultiniui?

Paprasčiausias būdas yra kelias gerai nuvalytas pėdutes įdėti į puodą kartu su vištiena, morkomis, svogūnu, salieru ar poru ir prieskoniais. Sultinį verta virti lėtai, ant mažos kaitros, apie 2–3 valandas, tuomet jis tampa sodresnis ir mažiau vandeningas.

Toks sultinys tinka ne tik sriubai. Jis dažnai naudojamas padažams, troškiniams, rizotui ar trintoms sriuboms, nes pagerina skonį ir konsistenciją, o atvėsęs gali lengvai sustingti.

Ką būtina įvertinti?

Prieš verdant pėdutes reikia kruopščiai nuplauti, pašalinti nagus, įsitikinti, kad nelikę nešvarumų ar kietesnių odos likučių. Net jei jos parduodamos apdorotos, kiekvieną gabalėlį verta apžiūrėti atskirai.

Reikėtų stebėti ir druskos bei riebalų kiekį, nes būtent jie dažniausiai paverčia sultinį sunkesniu kasdieniam vartojimui. Žmonėms, kuriems ribojamas natris, taip pat turintiems inkstų ligų ar padidėjusį kraujospūdį, sultinį geriau virti švelniau sūdant.

Atsargumas svarbus ir tiems, kuriems būdinga podagra ar padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis, nes ilgai virti mėsos sultiniai gali turėti daugiau purinų. Jei kyla abejonių dėl mitybos ar simptomų, saugiausia pasitarti su gydytoju ar dietologu.