Sensacingas radinys Ispanijoje: dumble nuskendęs XVI a. laivas išsaugojo daugiau nei manyta

Ispanijos Kadyso įlankoje tyrėjai identifikavo ir ištyrė XVI amžiaus laivo sudužimą, kuris beveik 8 metrų gylyje ilgus šimtmečius buvo užpustytas dumblu. Mokslininkai teigia, kad būtent storas nuosėdų sluoksnis sukūrė aplinką, kurioje organinės liekanos išliko neįprastai gerai.

Laivas siejamas su 1587 metų britų išpuoliu prieš Kadyso uostą, kai karalienės Elžbietos I įsakymu anglų ekspedicija, vadovaujama Fransio Dreiko, naikino uoste buvusius laivus. Tyrėjai nurodo, kad tiriamas sudužimas priskiriamas laivui San Giorgio e Sant’Elmo Buonaventura, minimam to meto istoriniuose šaltiniuose.

Kas rasta nuolaužose

Tyrimų metu aptikta gyvulių kaulų, tarp jų karvių, kiaulių, ožkų ir vištų, rodančių, kokios atsargos galėjo būti gabenamos ar laikomos laive. Taip pat rastas moters, kuri, kaip vertinama, galėjo būti 25–35 metų, kaukolės fragmentas su sužalojimu kaktos srityje.

Ypač daug dėmesio sulaukė sandariai uždarytos talpos su sūryme laikytomis alyvuogėmis ir prieskoniais, tokiais kaip kaparėliai, lauro lapai, rozmarinai ir raudonėliai. Tyrėjų teigimu, toks radinys padeda tiksliau rekonstruoti kasdienę mitybą ir maisto konservavimo praktiką ankstyvųjų naujųjų laikų laivyboje.

DI ir DNR: nauji povandeninės archeologijos įrankiai

Tyrime derinti keli metodai, įskaitant archeologiją, archyvinių šaltinių analizę, dendrochronologiją ir genetinius tyrimus. Tokiuose projektuose vis plačiau taikomas DI duomenų sutikslinimui, vaizdų analizei ir radinių katalogavimui, nes nuolaužų sluoksniai ir jų fragmentiškumas reikalauja itin tikslaus dokumentavimo.

Iš talpų vidaus paimtuose mėginiuose nustatyti mikroorganizmų pėdsakai, kurie gali būti siejami su kvėpavimo takų ir odos infekcijomis. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie radiniai suteikia papildomų užuominų apie įgulos sveikatą ir ligas, su kuriomis jūreiviai galėjo susidurti ilgų reisų metu.

Raudonas dažas iš Amerikos ir Baltijos mediena

Dar vienas netikėtas atradimas buvo medinės statinės su tiršta raudona medžiaga, kuri, mokslininkų teigimu, identifikuota kaip košenilės kilmės dažas. Šis dažas ankstyvųjų naujųjų laikų prekyboje buvo itin vertinamas, nes leido išgauti ryškiai raudonus atspalvius tekstilei ir kitiems gaminiams.

Statinių mediena, kaip nurodoma tyrimo išvadose, siejama su Baltijos regionu, o medienos datavimas atitinka laikotarpį aplink laivo žūtį. Tyrėjai teigia, kad tai leidžia tiksliau suprasti, kaip skirtingų Europos regionų žaliavos ir iš Amerikos atkeliavę produktai susikirsdavo viename maršrute.

Projektą vykdė kelių sričių specialistai iš skirtingų institucijų, o mokslininkai pabrėžia, kad tokie sudužimai yra tarsi laiko kapsulės. Kadyso įlankos atvejis rodo, kad povandeninė archeologija, pasitelkdama šiuolaikinius laboratorinius metodus, gali atkurti ne tik laivo žūties aplinkybes, bet ir kasdienes įgulos gyvenimo detales.