Žmonijos kilmė pasirodė sudėtingesnė nei manyta: DNR išdavė tai, kas buvo paslėpta tūkstantmečius
Tarptautinė mokslininkų komanda, išanalizavusi beveik 200 vietinių Amerikos tautų žmonių DNR, paskelbė vieną iš išsamiausių genetinių duomenų rinkinių apie abiejų Amerikų čiabuvius. Tyrimas atskleidė ne tik didžiulę genetinę įvairovę, bet ir netikėtą signalą, rodantį iki šiol nežinomos protėvių grupės pėdsakus.
Mokslininkai šią hipotetinę grupę vadina vaiduoklių populiacija, nes ji nepaliko aiškiai atpažįstamų archeologinių žymių ir neturi tiesiogiai identifikuojamų šiuolaikinių palikuonių. Vis dėlto jos genetinis indėlis aptinkamas dabartinių vietinių bendruomenių genomuose, todėl ankstyvosios migracijos istorija tampa gerokai sudėtingesnė nei manyta anksčiau.
Sudėtingesnė migracijų schema
Ilgą laiką dominavo aiškinimas, kad pagrindiniai vietinių Amerikos tautų protėviai atvyko iš Azijos per Beringiją maždaug prieš 15 000–20 000 metų. Nauji duomenys rodo, kad šis procesas greičiausiai nebuvo vienalytis: į Amerikų gyventojų genofondą galėjo įsilieti ir kitos Azijos kilmės grupės, vėliau išnykusios arba susiliejusios su kitomis bendruomenėmis.
Tyrėjai vaiduoklių populiacijos pėdsaką aptiko analizuodami paveldimumo dėsningumus ir DNR variantų pasiskirstymą, kurio nepavyksta paaiškinti žinomų populiacijų kilme. Tai reiškia, kad kažkuriuo laikotarpiu protėviai, iš kurių kilo dalis vietinių Amerikos tautų, turėjo kontaktą ir susimaišė su šiandien nebeidentifikuojama žmonių grupe.
Milijonai naujų genetinių variantų
Kartu su šiomis išvadomis sukurta ir itin didelė genetinė bazė, kurioje užfiksuota daugiau kaip 1 000 000 anksčiau neaprašytų genetinių variantų. Toks rezultatas svarbus ne tik istorinei rekonstrukcijai, bet ir biomedicinai: vietinės Amerikos populiacijos ilgą laiką buvo per menkai atstovaujamos pasaulinėse genomų duomenų bazėse.
Dėl šios spragos sudėtingiau tiksliai tirti kai kurių ligų rizikas, imuninės sistemos ypatumus ir prisitaikymą prie aplinkos, nes genetiniai modeliai dažnai remiasi pernelyg siauru populiacijų spektru. Nauji duomenys gali padėti tiksliau vertinti genetinius veiksnius, o ateityje prisidėti prie geriau pritaikytos diagnostikos ir gydymo.
Ką reiškia vaiduoklių populiacijos?
Mokslininkai pabrėžia, kad žmonijos istorija retai būna tiesi ir paprasta: ją veikiau sudaro daug kryžkelių, atsiskyrimų ir vėlesnių susitikimų tarp skirtingų grupių. Panašios vaiduoklių populiacijos jau buvo siūlomos aiškinant genetinius neatitikimus Afrikoje ar Azijoje, o jų aptikimas Amerikų kontekste papildo bendrą migracijų paveikslą.
Nors terminas vaiduoklių populiacija skamba mįslingai, jis reiškia ne sensaciją, o metodais pagrįstą hipotezę apie protėvių grupę, kurią atpažįstame tik per genetinį pėdsaką. Tolimesni tyrimai, įskaitant daugiau DNR duomenų ir archeologinių radinių analizę, gali patikslinti, kada ir kur vyko šie susimaišymai.
