Populiariausios sukčių schemos Lietuvoje: žmonės praranda pinigus greičiau, nei supranta

Lietuvoje sukčių schemos keičiasi, bet jų logika lieka ta pati: sukelti skubą, baimę arba godumą ir priversti žmogų veikti nepagalvojus. 2025 metų duomenys rodo, kad problema ne tik neišnyko, bet ir išaugo.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras skelbia, kad per 2025 metus Lietuvoje užfiksuota 15 447 sukčiavimo atvejai, o sukčių pasikėsinta suma siekė 58,8 mln. eurų.

Dažniausiai žmonės nukenčia ne dėl techninių spragų, o dėl psichologinio spaudimo. Sukčiai apsimeta banko darbuotojais, policijos pareigūnais, VMI ar „Sodros“ atstovais, siuntų bendrovėmis, investavimo konsultantais ar net romantiškais pažįstamais internete.

Kuo įtikinamiau atrodo istorija, tuo lengviau žmogų išmušti iš pusiausvyros.

Dažniausios schemos Lietuvoje

Viena populiariausių schemų išlieka netikros bankų ar valstybės institucijų svetainės. Žmogus gauna SMS žinutę, el. laišką ar skambutį, paspaudžia nuorodą ir atsiduria puslapyje, kuris atrodo beveik identiškai kaip tikras. Ten suvedami prisijungimo duomenys, o sukčiai tuo metu jungiasi prie realaus banko ir bando patvirtinti mokėjimus aukos vardu.

Labai paplitęs ir telefoninis sukčiavimas. Skambinantieji prisistato banko, policijos ar kitų institucijų atstovais, gąsdina neva įvykusiu saugumo incidentu, įtartinais pervedimais ar pradėtu tyrimu. Tikslas paprastas: priversti žmogų atskleisti prisijungimo duomenis, patvirtinti operaciją PIN2 kodu arba pačiam pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“, kurios iš tiesų nėra.

Toliau išlieka labai aktyvus investicinis sukčiavimas. Žmonėms siūloma greitai uždirbti iš akcijų, kriptovaliutų ar kitų tariamų investicijų. Policija ir finansų institucijos ne kartą įspėjo, kad tokiose schemose dažnai rodoma netikra investavimo platforma, tariamas pelnas ir nuolatinis „konsultanto“ spaudimas įnešti dar daugiau lėšų. Vien Utenos apskrities policija šių metų pradžioje nurodė atvejį, kai gyventojas investuodamas į kriptovaliutą prarado 130 000 eurų.

Dar viena sena, bet vis dar veiksminga schema yra avansinis sukčiavimas perkant internetu. Sukuriamas patrauklus skelbimas, prekė pasiūloma gerokai pigiau nei rinkoje, prašoma avanso, o po mokėjimo pardavėjas dingsta. Tas pats modelis dažnai taikomas ir būsto nuomos skelbimuose.

Ne mažiau pavojingas romantinis sukčiavimas. Skirtingai nuo kitų schemų, čia sukčiai dažnai neskuba. Jie kuria emocinį ryšį savaitėmis ar net mėnesiais, o tik vėliau pradeda prašyti pinigų neva kelionei, gydymui, skoloms ar kitai „nelaimei“. Būtent todėl tokios apgavystės ypač skausmingos: žmogus praranda ne tik pinigus, bet ir pasitikėjimą.

2026 metais finansų įstaigos taip pat vis dažniau įspėja apie naujesnes variacijas. Tarp jų minimos paieškos sistemose iškeliamos netikros svetainės, dirbtiniu intelektu paremti melagingi pranešimai ir vadinamoji „dvigubų laiškų“ schema, kai pirmiausia atsiunčiamas neutraliai atrodantis laiškas, o vėliau jau siunčiama kenksminga nuoroda ar priedas. Toks metodas mažina budrumą, nes žmogus ima manyti, kad antras laiškas yra lauktas.

Kaip apsisaugoti?

Pagrindinė taisyklė paprasta: jei kas nors skubina, gąsdina ar žada neįtikėtiną naudą, reikia sustoti. Lietuvos policijos ir partnerių kampanija „Padėk ragelį“ būtent tai ir akcentuoja. Jeigu skambinantysis neleidžia ramiai pagalvoti, ragina niekam nesakyti ar spaudžia veikti tuoj pat, tai yra vienas aiškiausių pavojaus ženklų.

Prisijungimo prie banko, VMI, „Sodros“ ar kitų svarbių sistemų nuorodų nereikėtų spausti nei iš SMS, nei iš el. laiškų, nei iš paieškos reklamos. Saugiausia adresą suvesti pačiam arba naudoti anksčiau išsisaugotą oficialų puslapį. Lietuvos bankas ir bankų ekspertai pabrėžia, kad bankai bei institucijos niekada neprašo telefonu atskleisti prisijungimų, kortelės duomenų ar pervesti pinigų „patikrinimui“.

Labai svarbu skaityti, ką iš tikrųjų tvirtinate programėlėje ar „Smart-ID“ lange. Jei ekranas rodo mokėjimo operaciją, jos sumą ir gavėją, tai nėra paprastas prisijungimas. Tokiose vietose žmonės dažnai suklysta, nes galvoja, kad tik patvirtina savo tapatybę, nors iš tiesų leidžia sukčiams išvesti pinigus.

Atsargumas būtinas ir perkant internetu. Jei pardavėjas spaudžia greitai sumokėti avansą, vengia gyvo kontakto, o pasiūlymas atrodo neįprastai geras, verta sustoti. Patikimesnis kelias yra naudoti žinomas platformas, rinktis saugius atsiskaitymo būdus ir nepasitikėti vien gražiomis nuotraukomis ar skubos atmosfera.

Jei vis dėlto kyla įtarimas, delsti negalima. Reikia iš karto susisiekti su savo banku, pranešti policijai per „epolicija.lt“ arba telefonu 112 ir informuoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą apie įtartiną svetainę ar žinutę. Kuo greitesnė reakcija, tuo didesnė tikimybė sustabdyti mokėjimą ar apriboti žalą.

Sukčiai Lietuvoje tampa vis profesionalesni, tačiau jų sėkmė vis dar dažniausiai remiasi tuo pačiu žmogaus silpnumu: noru sureaguoti čia ir dabar. Todėl veiksmingiausia apsauga išlieka ne sudėtinga technologija, o trumpa pauzė prieš paspaudžiant, patvirtinant ar pervedant.