Svarbu visiems „ChatGPT“ naudotojams: jūsų pokalbiai su DI gali atsidurti teisme, štai ką būtina žinoti

Skaitmeniniai pėdsakai, kuriuos žmonės palieka kalbėdamiesi su pokalbių robotais, vis dažniau tampa reikšminga informacija kriminaliniuose tyrimuose. Tyrėjai ir prokurorai kai kuriose bylose siekia gauti pokalbių istorijas kaip duomenis, galinčius atskleisti įtariamųjų motyvus, planus ar elgesio modelius.

Tokia praktika remiasi paprasta logika: tai, kas parašoma programėlėje, teisiškai dažnai prilyginama kitiems elektroniniams įrašams, pavyzdžiui, paieškų istorijai, žinučių logams ar vietos nustatymo duomenims. Jei duomenis valdančiai bendrovei pateikiamas teisėtas reikalavimas, informacija gali būti perduota procesui pagal taikomas procedūras.

DI nėra profesinė paslaptis

Svarbiausias skirtumas, kurį pabrėžia teisės ir privatumo ekspertai, yra tas, kad pokalbiai su dirbtinis intelektas paprastai nėra saugomi profesinės paslapties principu. Kitaip nei bendraujant su advokatu ar gydytoju, čia nėra automatinės teisinės apsaugos, kuri draustų atskleisti turinį teisme.

„ChatGPT nėra jūsų advokatas, gydytojas ar sutuoktinis, todėl su juo nereikėtų kalbėti taip, lyg tai būtų konfidencialu“, – sakė Berggruen Institute patarėjas Nilsas Gilmanas.

Dalis vartotojų vis dar klaidingai mano, kad tokie pokalbiai yra anoniminiai arba savaime privatūs. Tačiau praktiškai pokalbių istorijos gali būti saugomos sistemose, o jų tvarkymas priklauso nuo paslaugos nustatymų, paskyros tipo ir konkrečios bendrovės privatumo politikos.

Kodėl tyrėjams tai svarbu

Tyrėjams pokalbių išklotinės gali tapti savotišku langeliu į įtariamojo ketinimus: klausimai, formuluotės, laiko seka ar bandymai išsiaiškinti, kaip išvengti aptikimo, kartais padeda atkurti įvykių chronologiją. Panašiai jau seniai vertinami naršymo istorijos duomenys, tik dabar prie jų prisideda ir pokalbių su DI turinys.

Teisės praktikoje tokie įrašai gali būti vertinami skirtingai, priklausomai nuo bylos ir jurisdikcijos, tačiau pats principas nesikeičia: jei duomenys egzistuoja ir yra teisėtai pasiekiami, jie gali atsidurti bylos medžiagoje. Dėl to ekspertai ragina neįrašinėti jautrios informacijos, ypač susijusios su galimais pažeidimais, sveikatos būkle ar finansais.

Ką daryti, kad rizika būtų mažesnė?

Privatumo specialistai pataria pokalbių robotus vertinti kaip paslaugas, kurioms galioja tie patys skaitmeninės higienos principai kaip ir el. paštui ar socialiniams tinklams. Tai reiškia, kad prieš pateikiant asmens duomenis verta pasitikrinti nustatymus, duomenų saugojimo taisykles ir galimybes riboti informacijos naudojimą.

Taip pat rekomenduojama vengti į pokalbius kelti dokumentus su identifikuojančia informacija ir nerašyti detalių, kurios galėtų būti interpretuojamos kaip prisipažinimas ar nusikalstamų veikų planavimas. Kol teisinis reguliavimas nespėja su technologijų plėtra, kiekviena žinutė gali tapti ne tik patarimų paieška, bet ir įrašu, kurį teoriškai galima pareikalauti atskleisti.