Floristų triukas alyvoms: Į vazą įpilkite šio tirpalo, išliks gaivios ir kvapnios ilgiau nei įprastai

Alyvos, dažnai liaudiškai vadinamos bezais, pavasarį greitai užpildo namus kvapu ir ryškia spalva, tačiau vazoje neretai nuvysta jau po kelių dienų. Floristai primena, kad ilgaamžiškumas prasideda dar sode ar kieme, kai pasirenkamos tinkamos šakelės ir teisingas pjovimo laikas.

Puokštei patariama skinti šakas, kurių žiedynuose jau prasiskleidę apie 60–70 proc. žiedų. Nupjautas alyvas verta iš karto pamerkti į šaltą vandenį ir kelioms valandoms pastatyti pavėsyje, kad augalas spėtų prisigerti ir lengviau prisitaikytų prie patalpų oro.

Ne mažiau svarbus ir stiebų paruošimas prieš statant į vazą. Apatinę stiebo dalį rekomenduojama išilgai įpjauti per kelis centimetrus ir šiek tiek praskleisti, kad padidėtų vandens įsiurbimo paviršius ir šakelės efektyviau gautų drėgmės.

Puokštę gali sustiprinti paprastas naminis tirpalas, kurį lengva paruošti iš virtuvėje randamų produktų. Į pusę litro atvėsinto virinto vandens įmaišykite arbatinį šaukštelį cukraus ir arbatinį šaukštelį spirito acto, tuomet skystį gerai išmaišykite.

Cukrus augalui suteikia lengvai pasisavinamų angliavandenių, kurie padeda išlaikyti žiedų gyvybingumą. Actas sumažina vandens pH ir gali pristabdyti bakterijų dauginimąsi, o būtent jos dažnai užkemša stiebų indus ir pagreitina vystimą.

Kad poveikis būtų juntamas, vandenį vazoje verta keisti kasdien ir kiekvieną kartą ruošti šviežią mišinį. Taip pat naudinga pašalinti nuvytusius žiedus, o praradusias standumą šakeles trumpam panardinti į šaltą vandenį, kad greičiau atgautų drėgmę.

Alyvos geriausiai laikosi vėsesnėje vietoje, todėl vazą reikėtų statyti atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir šilumos šaltinių. Optimalu, kai patalpos temperatūra nekyla aukščiau 18 laipsnių, nes karštis spartina žiedų senėjimą.

Dar viena dažna klaida – puokštę laikyti šalia vaisių, ypač obuolių ar bananų. Jie išskiria etileną, kuris skatina nokimą, tačiau tuo pačiu greitina ir pjautų gėlių vytimą, todėl alyvos gali prarasti gaivumą gerokai anksčiau.