Po išvirtusiu medžiu rastas objektas pribloškė ekspertus: tokių radinių Šiaurės Europoje – vos keli

Pietvakarių Norvegijoje, netoli Sandneso, įprastas pasivaikščiojimas virto sensacija: vyras po vėtros išvirtusio medžio šaknimis pastebėjo žemėje sužibusį metalą. Paaiškėjo, kad tai ankstyvųjų viduramžių laikotarpio aukso dirbinys, susijęs su ginkluote.

Radiniu netrukus susidomėjo Stavangerio universiteto Archeologijos muziejaus specialistai. Jie patvirtino, kad aptiktas objektas datuojamas VI amžiaus pirmąja puse, vadinamuoju tautų kraustymosi laikotarpiu, kai Šiaurės Europoje sparčiai keitėsi valdžios struktūros ir elito papročiai.

Ekspertų teigimu, tai yra puošnios kardo makšties apkaustų dalis, kuri greičiausiai priklausė vietos elitui. Tokie prabangūs ginklų elementai anuomet buvo ne tik praktinis daiktas, bet ir statuso ženklas, rodęs savininko įtaką, turtą ir ryšius.

Objektas nėra didelis, tačiau išskirtinis: maždaug 6 centimetrų pločio ir apie 33 gramų svorio aukso detalė, dekoruota smulkiais ornamentais. Specialistai atkreipia dėmesį, kad panašių dirbinių visoje Šiaurės Europoje rasta tik nedaug, o Rogalando regione tai pirmasis toks atvejis.

Svarbi detalė ir ta, kad paviršiuje matyti aiškūs nusidėvėjimo pėdsakai. Tai leidžia manyti, jog dirbinys buvo realiai naudojamas, o ne vien ceremoninis papuošalas, todėl jis gali papasakoti daugiau apie to meto karo kultūrą ir lyderių vaidmenį bendruomenėse.

Tyrėjams reikšminga ir radimo aplinkybė: manoma, kad daiktas galėjo būti įdėtas į uolos plyšį, tad mažai tikėtina, jog jis tiesiog pamestas. Archeologai neatmeta versijos, kad tai galėjo būti aukojimo gestas, būdingas laikotarpiams, kai visuomenės patirdavo neramumus ir siekdavo palankumo iš antgamtinių jėgų.

VI amžius Skandinavijoje siejamas su didelėmis permainomis, o prabangūs ginklų atributai dažnai veikė kaip politinės galios kalba. Dėl to net ir vienas nedidelis aukso fragmentas gali papildyti žinias apie regiono valdžios centrus, ryšių tinklus ir tikėjimo praktikas ankstyvaisiais viduramžiais.