Vietoj išmetimo į šiukšliadėžę – po rabarbarais: ši gudrybė sparčiai plinta tarp daržininkų

Rabarbarai vienoje vietoje gali augti ne vienus metus, tačiau ilgainiui jie iš dirvožemio išnaudoja daug maisto medžiagų. Dėl to net ir atrodantys sveiki kerai kartais ima leisti plonesnius lapkočius, o augimas sulėtėja.

Sodininkai pabrėžia, kad rabarbarams svarbus reguliarus tręšimas pavasarį ir vasarą, kai formuojasi didžioji dalis žaliosios masės. Viena dažnai namuose susidarančių atliekų gali būti naudinga, jei naudojama saikingai ir teisingai.

Kavos tirščiai gali padėti

Kavos tirščiai turi azoto ir organinių medžiagų, kurios, patekusios į dirvą, gali prisidėti prie dirvožemio gyvybingumo. Be to, tokia organika gali padėti išlaikyti drėgmę, o tai svarbu rabarbarams aktyvaus augimo laikotarpiu.

Vis dėlto tirščių nereikėtų berti stora, vientisa danga tiesiai ant šaknų zonos, nes jie gali sulipti, prasčiau praleisti orą ir sudaryti palankias sąlygas pelėsiui. Praktikoje dažniau rekomenduojama tirščius įmaišyti į kompostą arba prieš naudojimą lengvai pradžiovinti.

Skystam tirpalui galima sumaišyti apie pusę stiklinės kavos tirščių su 4 litrais vandens ir palaikyti kelias valandas. Tokiu tirpalu rabarbarus galima palaistyti maždaug kas dvi savaites, ypač kai lapkočiai sparčiai stiebiasi.

Tręšimas per sezoną skiriasi

Ankstyvą pavasarį rabarbarams dažniausiai labiausiai reikia azoto, nes jis siejamas su lapų ir jaunų ūglių augimu. Būtent tada augalas atsigauna po ramybės periodo ir pradeda intensyviai auginti žalumą.

Vasarą, kai lapkočiai jau skinami, augalui aktualus subalansuotesnis maitinimas, kad jis neprarastų jėgų po derliaus. Tuomet dažnai pasirenkamos sudėtinės trąšos arba natūralūs sprendimai, kuriuose yra ir kalio bei fosforo, padedančių palaikyti augalo tvirtumą.

Rudenį rabarbarai ruošiasi poilsiui, todėl dažniau siūloma rinktis organines trąšas, pavyzdžiui, gerai perpuvusį kompostą, paskleidžiant jį aplink kerą. Tokia priemonė padeda gerinti dirvožemio struktūrą ir pasiruošti kitam sezonui.

Ko geriau nedaryti?

Naudojant namines organines atliekas svarbu nepadauginti, nes per didelis kiekis gali pradėti pūti, pelyti ir pritraukti kenkėjus. Rabarbarams taip pat gali pakenkti šviežios, dar nespėjusios irti virtuvės atliekos, jei jos įterpiamos tiesiai į dirvą.

Perteklinis azotas dažnai skatina labai vešlius lapus, tačiau lapkočiai gali tapti vandeningesni ir prastesnio skonio. Dėl to saugiausia strategija yra mažesnės dozės, bet reguliarumas, stebint, kaip į tręšimą reaguoja konkretus keras.