„Orlen“ perspėja dėl klaidinančių naratyvų: aiškina, kaip iš tiesų skaičiuojamos kainos

„Orlen“ sureagavo į viešojoje erdvėje platinamus teiginius, esą bendrovė neva patiria nuostolių eksportuodama degalus iš Lenkijos į Ukrainą. Koncernas tvirtina, kad tokie naratyvai remiasi dezinformacijai būdinga taktika, kai pateikiamas tik dalinis dokumento vaizdas ir iš jo padaromos klaidinančios išvados.

Bendrovė nurodo, kad manipulacija atsiranda lyginant skirtingai apskaičiuotas kainas. Pasak „Orlen“, iš Lenkijos institucijų dokumentuose pateikiama eksporto kaina už litrą yra be akcizo ir kitų mokesčių, todėl jos negalima tiesiogiai gretinti su Lenkijos vidaus didmenine kaina, kurioje mokesčių komponentai dažnai įskaičiuojami arba taikomi kiti apskaitos principai.

Viešai cituojamuose duomenyse minima, kad 2025 metais vidutinė į Ukrainą eksportuotų degalų kaina siekė 2,94 zloto už litrą. Perskaičiavus pagal apytikrį 1 zloto kursą, artimą 0,23 euro, tai sudaro apie 0,68 euro už litrą, tačiau esminis akcentas, pasak koncerno, yra ne pati suma, o tai, kas joje neįtraukta.

„Orlen“ tvirtina, kad kai Lenkijos vidaus didmeninė kaina perskaičiuojama tokiu pačiu principu, tai yra be daninų ir papildomų mokesčių, ji esą buvo mažesnė ir siekė 2,84 zloto už litrą, arba apie 0,65 euro. Tokiu atveju, koncerno teigimu, eksportas į Ukrainą nėra pardavimas „žemiau savikainos“, o veikiau sandoris, generuojantis teigiamą maržą.

„Tai yra objektyvi tiesa, kylanti iš duomenų ir dokumentų. Pardavimuose Ukrainai „Orlen“ nepraranda, „Orlen“ iš to uždirba“, – sakė „Orlen“.

Bendrovė taip pat pabrėžia, kad tokio pobūdžio informacija, jos vertinimu, gali būti skirta kelti emocijas ir mažinti pasitikėjimą valstybe bei nacionalinėmis įmonėmis. „Orlen“ pranešė ketinanti kreiptis į atsakingas institucijas dėl, jos manymu, klaidinančių teiginių platinimo.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad degalų kainų palyginimuose dažniausiai daugiausia painiavos kelia mokesčių struktūra ir skirtingi kainos „sluoksniai“: bazinė produkto kaina, logistika, sandėliavimas, privalomos atsargos, akcizai bei pridėtinės vertės mokestis. Todėl vertinant, ar įmonė uždirba, ar patiria nuostolių, paprastai lyginamos kainos be mokesčių, o galutinės kainos vartotojams labiau atspindi fiskalinę politiką nei vien žaliavos ar perdirbimo savikainą.